Norėtųsi pradžiuginti geresnėmis naujienomis iš fronto, bet jų nėra. Viskas kartojasi: rusai aktyvesni Kupiansko rajone, bet naujomis ukrainiečių pajėgomis sustiprinta gynyba laikosi.
Bachmuto apylinkėse ir Zaporižės srityje Ukrainos pajėgos toliau bando rusų gynybos tvirtumą ir daužo jų besiginančius dalinius.
Prie Antonovo tilto irgi kaip anksčiau ukrainiečiai laiko placdarmą, ir nuolat siuva mažomis grupėmis su valtimis pirmyn atgal, priversdami išsiduoti rusų ugnies taškus, kuriuos paskui apšaudo ukrainiečių artilerija.
Labai sėkmingai apšaudomi ir naikinami rusų šaudmenų sandėliai tiek artimoje užfrontėje, tiek okupuotame Kryme – čia vėl įvykdytas sėkmingas smūgis, sprogimai šaudmenų sandėlyje.
Sandėlių naikinimas tapo tokia problema, kad artimoje užfrontėje jie pradėti išskirstyti į daugiau mažesnių. Pasak rusų karių, jų Gynybos ministerija ir čia pademonstravo ypatingą „kompetenciją“ – po dalinius važinėja tikrintojai ir rašo raportus dėl … sandėlių išskaidymo į mažesnius, nes tai prieštarauja biurokratinėms taisyklėms. Na, biurokratai jie tokia, su antpečiais ar be jų.
Rusai toliau raketų ir bepiločių smūgiais griauna Ukrainos uostų infrastruktūrą Odesoje ir jos apylinkėse. Iš vienos pusės blogai, reikės atstatyti. Iš kitos – Rusija čia eikvoja negausias šių šaudmenų atsargas, kurių dar labiau pritruks kitur. Keršto troškimas nugalėjo prieš racionalumą.
Mažiausiai du ukrainiečių smogiamieji bepiločiai pasiekė Maskvą. Rusai sakosi radioelektroninėmis priemonėmis sutrikdę jų valdymą, po to bepiločiai atsitrenkė į negyvenamus pastatus. Neaišku, ar sutrikdė, ar patys nukrito atsimušę į pastatus, bet šį kartą taikiniai aiškūs – vienas iš bepiločių atsitrenkė į pastatą visiškai arti Rusijos gynybos ministerijos operacijų valdymo centro. Taip kad visi Kremliaus parypavimai apie neva atakuotus civilius taikinius Maskvoje yra melas. Anksčiau ar vėliau sulauksime sėkmingo pataikymo ir į šį operacijų valdymo centrą, ir į kitus objektus. Įskris ir pro langelį į Kremlių.
Putinas šiandien vaizdavo nuoširdžią draugystę su Lukašenka, kartu lankėsi vienuolyne ir karinio jūrų laivyno muziejuje Kronštate, prie Sankt Peterburgo.
O naktį Putinas dar spėjo parašyti straipsnį, skirtą liepos 27-28 Maskvoje vyksiančiame Rusijos-Afrikos ekonominiame-humanitariniame forume forume(rusai moka kurti tokius keistus ir sudėtingus pavadinimus). Juokauju, aišku, kad nerašė. Pats straipsnis yra tuščias, didžiausiomis raidėmis jame šviečia jau daug kartų išsakyta tezė apie tai, kad visi grūdai iš Ukrainos keliavo tik į Vakarų valstybes, o tik 3 procentai į tokias valstybes kaip Etiopija ir … Afganistanas. Susipainiojo geografijoje. Apie tai jau esu rašęs – prekyba grūdais yra verslas, ir į Vakarus jie keliauja todėl, kad jais prekiauja vakarietiškos firmos. Nes Etiopijos ir kitų vietos valstybių verslas nepajėgus to padaryti. Apie Afganistaną iš viso patylėsiu.
Baltarusijos opozicija „vagnerių“ skaičių Baltarusijoje įvertina kaip 3450-3650. Labai nesuklydau prieš kelias dienas nurodydamas 2500-300 žmonių skaičių. Nors Lukašenka pasakojo nevykusius anekdotus apie jų norą „keliauti“ į Varšuvą ir Ržešovo karinę bazę Lenkijoje (per čia keliauja didelė dalis karinės paramos Ukrainai), pats jis „vagnerius“ laiko pakankamai toli nuo savęs. Jie tuoj turėtų pradėti rotuotis į afrikas ir į namus, tad skaičius turėtų „banguoti“.
Nors įvykius fronte aprašau keliomis eilutėmis, jie yra sunkūs, intensyvūs ir kruvini. Ir vėl pasikartosiu – tokia pati padėtis tęsis dar kurį laiką. Tuo pačiu abi pusės mėgins viena kitai suduoti kuo skaudesnius smūgius užnugaryje. Ukrainiečiai tam gauna vis daugiau priemonių, ir tikėtini tikslūs jų smūgiai politiškai jautriems kariniams taikiniams Rusijoje artimiausiu metu.
Slava Ukraini!
