Kremliaus propaganda rimtu veidu žaidžia negarbingą žaidimą „paliaubos“. Skaičiuojami Ukrainos artilerijos apšaudymai, tarsi ukrainiečiai būtų susitarę laikytis paliaubų, o dabar šį susitarimą pažeidinėtų. Ne, Kijevas ne tik nesusitarė, bet visai nesitarė ir iš karto aiškiai tai konstatavo.
Tuo tarpu Rusijos pajėgos visiškai nekreipdamos dėmesio į savo pačių prezidento paskelbtas „paliaubas“ puolė ukrainiečių pozicijas Donecko srityje, mėgindamos užimti Bachmutą ir Soledarą, bei apšaudė artilerija praktiškai visoje fronto linijoje. Kaip ir buvo galima tikėtis, Kremliaus propaganda begėdiškai melavo, kad rusų artilerija šaudo tik atsakydama į ukrainiečių ugnį.
Nors oficialūs šaltiniai ir vengė kalbėti apie vykdomą puolimą ir apie apšaudymus, informacija apie visišką „paliaubų“ nesilaikymą nuolatos pasirodydavo visuose rusiškuose šaltiniuose. Juose buvo pranešta ir apie naftos bazės šalia Charkivo apšaudymą raketa (ar keliomis raketomis) S-300 vakar vakare, bei kitus taikinius užnugaryje.
Pasibaigus „paliaubų“ terminui, po vidurnakčio, rusų ugnis dar labiau suintensyvėjo. Apšaudytos raketomis dvi mokyklos Kramatorske, kuriose buvo dislokuoti ukrainiečių kariai. Rusofašistai nusivylę sako, kad taip buvo siekta atkeršyti už skaudų smūgį Makijivkoje, kur nuo ukrainiečių apšaudymo profesinės mokyklos pastate žuvo 250-400 rusų kariai (Rusijos gynybos ministerija pripažįsta 89 žuvusius). Tik rusams pakartoti sėkmingą ukrainiečių smūgį nepavyko, rusofašistai pyksta, kad Gynybos ministerija meluoja apie neva padarytus didelius nuostolius, kurių realiai ukrainiečiai nepatyrė.
Vis dėlto tenka konstatuoti, kad Kramatorskas apšaudomas vis dažniau. Taip rusai mėgina sutrikdyti prie Bachmuto kovojančių Ukrainos pajėgų logistinį aprūpinimą, tačiau tai yra ir ženklas, kad Rusijos karinė vadovybė jau mato Kramatorską kaip sekantį taikinį, kurį bus siekiama užimti po Bachmuto. Aišku, pirma dar reikia užimti Bachmutą., o paskui sakyti „op“, bet rusų tikslas ir sekantys pajėgoms iškelti uždaviniai aiškus.
Kažkodėl Kremliaus propaganda šiandien nusprendė pranešti net apie 5 numuštus Ukrainos lėktuvus. Kadangi Rusijos gynybos ministerijos oficialiuose pranešimuose kiekvienas ukrainiečių naikintuvas ir atakos lėktuvas jau yra numuštas net po 4 kartus, tikėti šiais pranešimais atsisako net patys rusai. Gal tokiu būdu jie norėjo pabrėžti, kad ukrainiečiai nesilaiko tų neegzistuojančių “paliaubų“?
Abi pusės tarsi susitarę kalba tą patį, kad priešininko puolimai prasidės pavasariop, galbūt jau kovo mėnesį, o gal – tik vasarą. Tą patį sako tiek ukrainiečiai apie rusų puolimą, tiek rusai – apie ukrainiečių. Atrodo logiška, nes pajėgos yra išsekintos mūšiuose, o vyraujantys orai neleidžia tikėtis greito puolimo tempo ir gilesnio prasiveržimo. Bet…
Rusijos pajėgos skubiai stiprina gynybą Luhansko (Šiaurės Rytų) ir Zaporižės (Pietų) kryptyse, nelaukdamos jokio kovo ir jokio pavasario, o ukrainiečiai skubiai permeta pajėgas prie sienos su Baltarusija ir su Rusija (Charkivo rajone) Šiaurėje, pagrindinį dėmesį skirdami krypčiai iš Baltarusijos link Kijevo. Vadinasi, tiek vieni, tiek kiti nerimauja, kad priešininkas gali sugebėti sutelkti smogiamąją grupuotę ir pereiti į puolimą artimiausiu metu. Kare atsipalaiduoti negalima – priešininkas gali pamėginti užklupti netikėtai bet kur, ir bet kada, net jeigu tai atrodytų nelogiška.
Baltarusijoje toliau didinama Rusijos pajėgų grupuotė, bet čia vis dar per mažai tankų, motošaulių, artilerijos ir oro gynybos dalinių, kad būtų galima surengti didesnio masto puolimą. Pranešama apie į Baltarusiją atskridusius rusų sraigtasparnius, ir kad iki sausio 12 d. jų čia turėtų gerokai padaugėti.
Na, dabar labai logiškas būtų masinis rusų smūgis raketomis ir dronais Ukrainos energetikos sistemai artimiausiu metu. Arba tik dronais, kurių, mano paskaičiavimais, turėtų būti likę apie 200 vnt., t.y. 4-8 didesnėms atakoms.
Parama vis didėja, kaimyninėse NATO valstybėse pilnu tempu dirba ginklų fabrikai, remonto gamyklos, nespėjančios patenkinti užsakymus, finansuojamus iš ES karinės paramos Ukrainai fondo.
Rusai negali leisti netrukdomai tiekti paramą, o sutrukdyti irgi negali. Lengviausia mėginti ją sutrikdyti atakuojant prie sienos perėjimo punktų, kur visada neišvengiamas mažesnis greitis, eilės ir transporto priemonių susitelkimas. Bet priemonių tam neturi ir, kas be ko, bijo. Nes su savo kreivomis raketomis gali pataikyti į NATO valstybės teritoriją. Džiugina tas nerimas, su kuriuo rusofašistai kalba apie perduodamas pėstininkų kovos mašinas „Bradley“ ir „Marder“. Jie vis aiškiau pradeda suprasti, kad netrukus pasirodys ir vakarietiški tankai. Pradeda suprasti, kokios Vakarų galimybės remti Ukrainą.
Neramių ir košmariškų sapnų rusofašistams.
Slava Ukraini!
