Fronte nieko naujo, tie patys sunkūs mūšiai, kuriuose Rusijos pajėgos stengiasi padaryti kuo daugiau nuostolių ukrainiečiams, taip juos išsekinant, kad vėliau galėtų perimti iniciatyvą ir laimėti pasiremdami didesniais gyvosios jėgos ir ginkluotės ištekliais. Ukrainos pajėgos priverstos mesti į karščiausius taškus vis naujus pastiprinimus.
Nuolat vykdoma rotacija, kai vieni daliniai išvedami, o kiti juos pakeičia, rodo, kad ne tik rusų, bet ir ukrainiečių gyvosios jėgos nuostoliai yra dideli. Tik Kremlius tradiciškai į didelius patrankų mėsos nuostolius dėmesio nekreipia.
Tokia padėtis naudingesnė rusams, bet ukrainiečiams ištrūkti iš šių sekinančių mūšių rato kol kas nepavyksta. Rusofašistai nori perimti iniciatyvą ir bandys tą padaryti. Bet taikysis ne prie vasario 24, ar kitos simbolinės datos. Tai priklausys nuo pasirengimo, nuo orų, ir, be abejo, nuo ukrainiečių, kurie mėgins sutrukdyti agresoriui pereiti į puolimą, ir ieškos progos pulti patys.
Beveik kiekvieną vakarą rusiškuose tinkluose pasirodo banga žinučių, kad jau kažkur prasilaužė, kažkur veržiasi. Į tai reikia žiūrėti ramiai. Vakarais mūšių intensyvumas aprimsta, ir niekas niekur nesiveržia.
Rusai taupo raketas ir intervalai tarp masinių apšaudymų vis ilgėja. Tačiau laikas nuo laiko jų bus. Dabar vis dažniau apšaudomas Kramatorskas. Tai yra ženklas, kad jeigu pavyks paimti Bachmutą, Rusijos pajėgos toliau greičiausiai judės link Kramatorsko.
Sprogimai nugriaudėjo ir okupuotame Mariupolyje. Įdomu, kuo ukrainiečiai jį pasiekė, nes rusai sako, kad buvo apšaudytas, o ne diversija. Rusofašistai jau nerimauja, kad pradės naikinti jų sandėlius esančius tolokai už fronto linijos.
Baltarusijoje ir toliau sąlyginai ramu. Lukašenka grįžta iš vojažo užsienyje, žiūrėsim, ką kalbės ir ką darys. Paskutiniu metu jo kalbose visai nebuvo kalbama nei apie karą, nei apie Ukrainą.
Kuo toliau, tuo daugiau kalbama apie neišvengiamą rusų puolimą iš Baltarusijos. Taip, būtų nelogiška, jeigu iš čia nepultų. Bet kol kas matosi, kad pasirengta tik Ukrainos teritorijos apšaudymui antžeminėmis ir aviacinėmis priemonėmis. Tačiau sustiprinti Rusijos pajėgų grupuotę iki reikiamo puolimui dydžio galima labai greitai. Todėl visi į čia ir žiūri, akis išpūtę.
Kremlius rimtai sunerimęs dėl tankų tiekimo Ukrainai, bet dar labiau – dėl galimo karininių lėktuvų ir ginkluotės tiekimo ukrainiečiams. Todėl retorika vis griežtėja, vis daugėja grasinimų. Šiandien susitikime su patriotinių ir jaunimo organizacijų atstovais Vokietijai atsaku pagrasino ir pats Putinas. Jis pažadėjo „atsakyti ne tankais“, visi puikiai supranta, kad kalbėta apie branduolinį ginklą.
Kremliaus propaganda puikiai išnaudoja naratyvą „vokiški tankai vėl grasina pasirodyti Rusijoje“. Šiaip propagandistai verti pagyrimo, jiems pavyko net ir kai kuriuos karui nepritariančius rusus įtikinti, kad nėra kur dėtis, kad karas prieš Rusiją ir prieš visus rusus, o ne prie režimą. Ta sena sovietinė propaganda padeda suvienyti rusus prieš Vakarus, ir tai nėra gerai.
Kremlius skelbia apie pergales, bet grasinimai, kategoriškas tonas rodo, kad ten savų problemų pilni stalčiai. Neramu jiems ten, oi, kaip neramu.
Slava Ukraini!
P.S. Prie Taivano krantų Kinijos aviacijos ir laivyno aktyvumas vis dar didesnis, maždaug 2 kartus nei įprastai, bet taip 2 kartus mažesnis, nei vakar. Tame nėra nieko neįprasto, nors tokių skaičiaus pokyčių nesuprantu ir paaiškinti negaliu.
