Fronte padėtis išlieka sunki, rusai ir toliau tęsia tuos nedidelius taktinius puolimus, kuriuose tikisi išsekinti Ukrainos pajėgas. Sprendžiant pagal įrašus socialiniuose tinkluose, Bachmutas jau beveik apsuptas, kai kurie ukrainiečių daliniai patekę į apsupimą Bachmuto rajone, o visa ukrainiečių gynyba byra kaip kortų namelis.
Tačiau kol kas pergalės socialiniuose tinkluose nesutampa su pasiekimais ant žemės. Ukrainiečių permesti pastiprinimai leido stabilizuoti padėtį, o rusų puolimo intensyvumas kituose fronto ruožuose sumažėjo, vyksta daugiausia nedideli susidūrimai ir, aišku, intensyviai šaudo artilerija.
Paskutinėmis dienomis nuostolių patyrė rusų aviacija, buvo numušti ir keli „vagneriams“ priklausantys lėktuvai, tarp jų ir 1-2 fronto bombonešiai Su-24M. „Vagner“ grupė pradės mažėti, nes sustabdytas naujų kalinių verbavimas, o anksčiau rekrutuoti nuteistieji po pusmečio paleidžiami į namus. Tačiau bus išlaikomi mažesni, bet labiau profesionalūs samdinių padaliniai. Visgi „vagner“ indėlis Donecke turėtų pradėti mažėti, juos po truputį pakeis mažiau efektyvūs, bet gausesni mobilizuotaisiais užpildyti daliniai.
Voronežo ir Kursko srityse (t.y. pačioje Rusijoje, prie sienos su Ukraina) jau kurį laiką telkiami rusų daliniai, tačiau jų vis dar nepakanka pradėti didesnio masto puolimui. Rusijos karinė vadovybė juos čia laiko tikėdamiesi įvesti į mūšį tada, kai ukrainiečių gynyba Donecko ir Luhansko kryptyse stipriai nukraujuos ir susilpnės. Tačiau dėl jau minėtų pastiprinimų Ukrainos pajėgos čia laikosi, ir mesti naujus dalinius į frontą rusams kol kas neapsimoka. Visgi pamiršti jų egzistavimo Ukrainos karinė vadovybė negali.
Baltarusijoje ramu. Lukašenkos režimas žaidžia kiemo teatrą su jokio svorio Europoje neturinčia Rusijos kontroliuojama Kolektyvinio saugumo sutarties organizacija (KSSO, rus. ODKB): visi iš eilės susitikinėja su jos generaliniu sekretoriumi ir kalba apie bendros gynybos miražus. Reikalas tame, kad KSSO priklausančios valstybės mato grėsmę iš Afganistano ir, šiek tiek, iš Kinijos (taip pat ir iš pačios Rusijos), o Lukašenkos režimas jiems skiedžia apie NATO grėsmę. Tuo tarpu KSSO partneriai iš Azijos su Vakarais sutaria labai neblogai, agresijai prieš Ukrainą nepritaria. Todėl visos šios šiandieninės kalbos skirtos Baltarusijos kaimo visuomenei apmulkinti, sudaryti kažkokios tai veiksmingos sąjungos įvaizdį.
KSSO labai juokingai pakomnentavo dėl galimos pagalbos Rusijai – neva tokios pagalbos šiuo metu nereikia. Bet Kremlius jos jokiu būdu neprašys, nes iš anksto aišku, kad nesulauks. Kitose KSSO valstybėse-narėse nuoširdžiai tikimasi, kad kare Ukrainoje Rusijai bus palaužti sparnai, nors apie tai garsiai niekas nepasakys.
Kad būtų stipriau, bandoma skleisti kvailą žinią apie tai, kad už 10 dienų Lenkijos kariuomenė įsiverš į Baltarusiją. Būtent už 10 dienų, vasario 24 d. Tie patys šaltiniai iki šiol skleidė melagienas apie tai, kad Lenkija tuoj tuoj (nurodant vis kitą terminą) puls ir atsiplėš Vakarų Ukrainą. Kurią, vėlgi pagal tų pačių šaltinių pranešimus, Zelenskis Lenkijai jau buvo „padovanojęs“. Žinote, aš nuoširdžiai stebiuosi sugebėjimu pagal komandą skleisti tris viena kitai prieštaraujančias melagienas, ir neįkliūti savo tikslinei auditorijai (nors ta auditorija mąstymu nelabai pasižymi).
Černobylyje šeimininkavę rusų kariai sugebėjo radioaktyviomis atliekomis užteršti dalį okupuotų teritorijų. Kaip? Greičiausiai vogdami viską, kas papuolė po ranka. Ukrainiečiai renka įrodymus, o Kremlius skuba kaltinti Ukrainą rengiant prieš juos provokaciją. Tai taip įprasta, kad net nuobodu.
Rusai vis dar palaiko spaudimą Ukrainos pajėgoms fronte, bet jaučiasi, kad kai kuriose vietose jiems jau trūksta kvėpavimo. Tačiau kol kas negalime kalbėti, kad ukrainiečiai jau atsiėmė prarastą iniciatyvą – kol kas dar niekas neaišku. Gali tekti palikti Bachmutą, bet gali pavykti jį išlaikyti. Artimiausiu metu paaiškės, ar rusams užteks jėgų padidinti ir palaikyti spaudimą ukrainiečiams Kreminos kryptyje. Yra požymių, kad artimiausiu metu rusai bandys suaktyvinti veiksmus Černihivo, Sumų ir Charkivo kryptyse, bet gali būti, kad čia bus apsiribota nedidelėmis žvalgybinėmis grupėmis ir artilerijos ugnimi.
Šią savaitę Putinas susitikinėja su partijų lyderiais. Nors jie ir turi mažai valdžios, bet Kremliaus režimui reikia sutelkti visus svertus išlaikyti visuomenei. Vakar vakare įvyko Rusijos saugumo tarybos posėdis, kuriame, pasak oficialaus pranešimo, aptarti Rusijos interesai Afrikoje. Be abejo, patarti ir Ukrainos klausimai, tačiau gerų žinių Tarybos nariai tikrai neišgirdo.
Tuo tarpu Ukrainos kariai intensyviai mokosi valdyti vakarietiškus tankus ir, neabejoju, lėktuvus. O sprendimas dėl orlaivių perdavimo turėtų būti priimtas labai greitai. Stiprėjanti Ukrainos karo aviacija, vakarietiškomis sistemomis, kad ir ne naujomis, taps nauju iššūkiu rusams. Tiek tankai, tiek lėktuvai agresoriui yra kaip dvi didelės rakštys minkštoje vietoje. Tokios dar tarsi ir paviršiuje, bet duriančios vis giliau ir giliau. Erzina, o iškrapštyti jų niekaip nepavyks.
Slava Ukraini!
