Dar viena sunkių kovų diena. Rusijos pajėgos ir toliau spaudžia Bachmuto rajone. Stebintiems rusiškus telegram kanalus gali susidaryti įspūdis, kad ukrainiečiai beviltiškai pralaimi ir praranda vieną vietovę po kitos, bet padėtis yra visiškai kita.
Rusijos pajėgos pirmyn juda labai labai lėtai, dažniausiai iš viso stovi vietoje. Priešiška propaganda mėgina kiekvieno mažiausio kaimelio paėmimą taip, tarsi tai būtų kažkoks kritiškai svarbus taškas, po kurio ukrainiečių gynyba žlugs, o visi gynėjai „dės į kojas“ mėgindami išvengti apsupimo.
Tačiau ateina kita diena, ir tą neva „strateginį“ kaimelį visi pamiršta, nes rusams tenka kovoti dėl daugybės kitų kaimų ir kaimelių.
Blogiausia yra tai, kad šiuose vienas į kitą panašiuose nedideliuose, bet sekinančiuose mūšiuose abi pusės patiria didelius nuostolius. Ukrainos karinė vadovybė priversta permetinėti pastiprinimus iš vienos fronto vietos į kitą, taip pat priversta mesti į mūšį rezervus, kurie buvo formuojami puolimui.
Be to, ukrainiečiai turi atidžiai stebėti rusus, kad, permetus rezervus prie Bachmuto ar Vuhledaro, agresorius netikėtai neatakuotų prie Kreminos.
Visas šis rusų spaudimas fronte trukdo ukrainiečiams pradėti pulti patiems. Pasikartosiu, bet tokia padėtis nėra palanki ukrainiečiams. Deja, kol kas jos pakeisti Ukrainos pajėgos negali – rusai dar nepakankamai išsekinti, o ukrainiečiai dar neturi pakankamai pajėgų.
Rusai laikas nuo laiko apšaudo atskirus objektus užnugaryje. Šiandien sakosi vėl atakavę raketomis ir bepiločiais tankų remonto gamyklą Charkive, o dabar paskelbtas oro pavojus Dnipro srityje. Tikėtina, kad bus apšaudytos ir kitos Ukrainos sritys.
Gerai, kad Baltarusijoje padėtis vis dar rami. Režimas susitelkęs į „amnestiją“ opozicijai, ir dabar visomis priemonėmis vilioja sugrįžti į užsienį pabėgusius baltarusius. Neabejoju, kad bus kas pasinaudos tokiu pasiūlymu, tačiau režimas juos negailestingai sumals savo propagandinėmis girnomis, priversdamas palūžti. Atsilaikę spaudimui ramybės neturės, o kai kurie nukeliaus ir į kalėjimus.
Jau antra diena, kai viešojoje erdvėje nėra Putino. Ne, nemanau, kad jis pakratė kojas. Putinas tiesiog ilsisi. Kaip ir Lukašenka.
Bet dirba Kremliaus propaganda, šiandien propagandistams niekas laisvos dienos nesuteikė. Matosi tam tikra specializacija. Gynybos ministerija visą savaitę pranešinėja tik apie varžybas, minėjimus, konkursus jaunimui ir panašius renginius. Kartais net atrodo, kad tai sporto ir jaunimo reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministerija užsiėmusi „sukti“ melagienas apie tai, kad „Nord Stream“ neva susprogdino amerikiečiai, pasinaudodami vieninteliu argumentu – JAV žurnalistu, kuriam kažkoks paslaptingas šaltinis papasakojo visą tiesą. Beveik neturiu abejonių dėl rusiškos to „šaltinio“ uodegos.
Ir šiaip, Amerikoje atsirado visa plejada Kremliui naudingų durnių. Kai kuriuos iš jų žinau jau gerokai seniau, ir matau, kad beveik visus juos sieja vienas bruožas – jie buvo „nuskriausti“, „neįvertinti“, „nepaaukštinti“, nors visi jaučiasi padarę ypatingai daug savo šaliai.
Na, pagaliau rusų propagandistai pagaliau „pamušė“ pirmą amerikietišką pėstininkų kovos mašiną „Bradley“ Ukrainoje. Nuotrauka su iš variklio skyriaus virstančiomis liepsnomis buvo padaryta anksčiau, pačioje Amerikoje, taip nutiko dėl techninio gedimo. „Bradley“ kol kas Ukrainos fronto dar nepasiekė.
Savaitgalis buvo gana ramus, o pirmadienį, kaip visada, turėtų būti daugiau žinių. Ne, ne iš fronto, o iš Kremliaus valdžios ir propagandistų: melo, kaltinimų, gąsdinimų ir makaronų kabinimo.
Slava Ukraini!
