Rusai dar įnirtingiau puola Bachmuto rajone, atakuoja vis daugiau taškų ir vietomis po truputį pasislenka pirmyn. Kaip visada, žadama tuoj tuoj užimti Bachmutą, bet tas slinkimas metras po metro, užimant vieną ar kitą nedidelę ugnies poziciją, toli gražu nėra pavojingas prasiveržimas į gynybos gilumą.
Ukrainos pajėgos vis aktyvesnės Luhansko kryptimi. Kol kas jie puola nedidelėmis šturmo grupėmis, mažomis žvalgybinėmis-diversinėmis grupelėmis skverbiasi į tarpus tarp rusų atramos taškų, žvalgydami jų gynybos sistemą, priversdami išsiduoti rusų artilerijos dalinius. Tai yra gana aiškus ketinimo pulti ir pasirengimo puolimui ženklas.
Iki šiol Rusijos pajėgos gyrėsi turinčios kelis kartus daugiau artilerijos, tą patį patvirtino ukrainiečiai, tačiau pamažu pradeda ryškėti intensyvaus artilerijos naudojimo pasekmės. Aptikti pabūklai naikinami Ukrainos artilerijos ugnimi, tačiau didelė dalis rusų pabūklų tiesiog „susidrožia“ taip intensyviai šaudant, o greitai juos suremontuoti nėra galimybės, taip pat pritruktų ir gamybinių pajėgumų.
Ypač tas matyti aneksuotų separatistinių ‚respublikų“ pajėgose. Pirmiausia čia „susidrožė“ intensyviai naudotos 122 mm haubicos D-30. Jas pamažu pakeitė didesnio 152 mm kalibro haubicomis D-20 ir net karo metų analogiškomis haubicomis D-1. Šios irgi nėra amžinos, o naujų jų negamina. Nenustebsiu, jeigu netrukus pasirodys ir dar senesnės 122 mm haubicos M-30, kariavusios antrajame pasauliniame kare.
Artilerijos ima trūkti ir Rusijos pajėgose. Pabūklų trūkumas apsunkina ir mobilizuotų artileristų-rezervistų rengimą. Baltarusis instruktorius pasiskundė, kad jiems per 2 savaites reikia permokyti bateriją rusų rezervistų, tačiau vietoje 6 pabūklų (tiek jų turi būti rusų baterijoje) mokymams jie teturi 2. Toks pabūklų trūkumas labai apsunkina ir pablogina artileristų parengimą, bet rusai daugiau pabūklų neatgabena nes .. neturi.
Ši žinutė dar labiau paryškina chaosą Rusijos armijoje. Vakar rašiau apie visą kelis mėnesius rengtą artilerijos divizioną (kurį sudaro trys baterijos po 6 pabūklus), kurį rusai fronte pavertė pėstininkais, o tuo tarpu artilerijos daliniuose pabūklais šaudo per dvi savaites parengti mobilizuoti rezervistai. Tas pats yra ir kitose kariuomenės rūšyse, ne tik artilerijoje. Ukrainiečiams nuo to – tik geriau.
Baltarusijoje ir toliau – ramybė. Vyksta nedidelis rusų ir baltarusių transporto priemonių judėjimas. Paaiškėjo, kodėl tos kuopos (baterijos) dydžio kolonos taip dažnai juda iš Baltarusijos į Rusiją – tai grįžta baltarusių instruktorių paskubomis parengti mobilizuotieji rusų rezervistai, kurie po to keliauja į frontą.
Baltarusiai toliau tikslina savo rezervistų sąrašus, bet mobilizacija dar nevyksta. Lukašenka visiškai pritilęs, negrasina „duoti atkirtį NATO“.
Į Baltarusiją po techninio aptarnavimo vėl grįžo rusų tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50. Jis ir toliau kartu su naikintuvais MiG-31K imituos atakas prieš Ukrainą, erzindamas ukrainiečių oro gynybą. Žinoma, bet kada tokia imitacinė ataka gali virsti tikru apšaudymu raketomis.
Tik, pasikartosiu, šį kartą ukrainiečiai gali atsakyti ugnimi, apšaudydami rusų pozicijas Baltarusijoje. O Lukašenka, akivaizdu, to labai nenori.
Rusofašistai giriasi, kad netrukus perduos 24 naikintuvus Su-35 Iranui, o patys už tai gaus iranietiškų raketų ir dronų. Jų teigimu, lėktuvai pagaminti prieš du metus Egiptui, kurių egiptiečiai atsisakė spaudžiami JAV. Tokių mainų tikimybė didelė, bet Vakarai, kaip ir anksčiau, mėgins užkirsti jiems kelią.
Gera žinia, kad, pasak Ukrainos užsienio reikalų ministro D. Kulebos, jau prasidėjo amerikietiškų oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo Ukrainai procesas. Gali būti, kad šios sistemos pasirodys greičiau, nei mes tikėjomės.
Na, o rusai pompastiškai džiaugiasi į ginkluotę ką tik priimta fregata „Admirolas Gorškovas“. Giriasi, kad ji ginkluota naujausiomis raketomis „Cirkon“, ir kad šis laivas apgins Rusiją. Juokinga, nes fregata yra gana nedidelis karo laivas, kuriam didesniu rūpesčiu gali būti mėginimas išgyventi hipotetinio susirėmimo su NATO laivynu atveju.
„Admirolas Gorškovas“ išvyks pasiplaukioti Indijos ir Atlanto vandenynais. Tokie rusų laivų pasiplaukiojimai kartais sukelia įdomių istorijų ir nutikimų. Jais ypač pagarsėjo laivas „Admirolas Kuznecovas“, kuris degė, „barstė“ nuo denio į jūrą lėktuvus, leido juodus dūmus ir nuolat kėlė įtarimą, kad taip ir nepriplauks kranto. O priplaukęs dar du kartus degė ir nuskandino doką, kuriame buvo remontuojamas.
Tokių pačių „žygdarbių“ palinkėkime ir „Admirolui Gorškovui“.
Slava Ukraini!
