Fronte toliau vyksta sekinantys poziciniai mūšiai. Taip ir nesulaukėme raketų atakos, kaip atsako į Engelso karinio aerodromo ataką ukrainiečių bepiločiais.
Karas bus laimėtas fronte, tačiau labai svarbi ir viešoji informacinė erdvė, todėl čia vis daugėja informacinių mūšių.
Rusija pasirinko tris informacinio puolimo kryptis. Pirmoji skirta rusofašistinei visuomenei, ir joje dominuoja entuziastingi pasakojimai apie gaminamą modernią ginkluotę. Rodomi vaizdai iš gamyklų su gaminamais šarvuotais sunkvežimiais ir link fronto judančiais tankais, naujo tipo šaudmenų (be licenzijos pasivogtų iš Vakarų) gamyba ir t.t. D. Medvedevas paskiriamas atsakingu už karo pramonę, tarsi jis būtų kažkoks ypatingai pasižymėjęs vadybininkas ir pajėgtų kažką pakeisti. Taip mėginama sudaryti įvaizdį, kad sprendžiama visiems žinoma problema su aprūpinimu ginklais ir technika.
Antra žinia skirta tiek saviesiems, tiek tarptautinei bendruomenei. Ja mėginama įteigti, kad Kremlius, kaip taikos balandis, nori sėstis ir tartis, tuo tarpu Ukraina atsisako derėtis. Apeliuojama į tai, kad Vakarai teikia paramą, kad susitarus dėl taikos jos nereiktų, bet ukrainiečiai dėl savo užsispyrimo toliau vers vakariečius prisiimti paramos naštą.
Trečioji žinia skirta ukrainiečiams ir rusams, joje mėginama įteigti, kad Vakarai tuoj nusisuks nuo Ukrainos, kadangi jų prioritetas yra įvykiai Kosove, Pietų Korėjoje ir Taivane, kur netrukus prasidės karo veiksmai. Taip, šios trys valstybės irgi reikalauja Vakarų dėmesio, bet dėl jų parama Ukrainai nė truputėlio nemažėja.
Baltarusijoje rusų judėjimas tiek link sienos su Ukraina, tiek šalies viduje labai aprimo, čia sutelkta grupuotė išlieka nedidelė, per maža kad galėtų pulti. Tačiau pastebimas bandymas rodyti didesnį rusų pajėgų aktyvumą, platinant klaidingą informaciją socialiniuose tinkluose.
Be to, šiandien rusų lėktuvai kilo iš Baltarusijos aerodromo, imituodami galimą raketų paleidimą. Ukrainiečiai greitai įvertino, kad pavojus netikras, ir reagavo santūriai.
Beje, šiandien oficialiai nuspręsta atsisakyti susitarimo su Ukraina vykdyti pasienio zonos kontrolę 80 km į abiejų valstybių gylį. T.y., teoriškai baltarusiai ir ukrainiečiai galėjo bet kada pareikalauti leisti patikrinti teritoriją 80 km nuo sienos. Praktiškai to daryti baltarusiai neleido, o šiandien oficialiai panaikino tokią galimybę.
Lukašenkos kelių dienų „atostogos“ Rusijoje atrodo keistokai, tai jam visiškai neįprasta ir sunkiai paaiškinama. Tačiau jo džiaugsmingas pareiškimas apie tai, kad visi diskutuotini klausimai su Rusija išspręsti ir pakeisti nebus. Kaip ir sako, kad jam labai rūpimus ekonominius klausimus, t.y. Kremliaus teikiamas dotacijas gaus tokiomis apimtimis, kokių norėjo. Taip sakant zirzė, zirzė ir išsizirzė. Ką už tai sumokės? Neaišku, bet visi žinome, kad nemokamo sūrio nebūna.
Kremlių labai suerzino ukrainiečių siūlymas Rusiją išspirti iš Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nuolatinių narių, nes ji neteisėtai perėmė žlugusios Sovietų Sąjungos kėdę. Nemanau, kad tai duos kokių nors rezultatų. Net jeigu toks stebuklas ir įvyktų, tai liktų Kinija, kuri vetuos visus Rusijai nepalankius sprendimus.
Kardinaliai spręsti klausimą dėl veto teisės panaikinimo Saugumo Taryboje nesutiks ir JAV. Nes veto panaikinimas keltų realią grėsmę, kad ateityje blogų dėdžių kompanija tai panaudos savo naudai prieš demokratinį Vakarų pasaulį.
Taigi, nors ir patys patiria didelių nuostolių sekinančiame poziciniame kare, ukrainiečiai išlaiko iniciatyvą. Ukrainos pajėgos turi rezervų, kurių dalį permetė sustiprinti Bachmuto gynybą. Be to, ukrainiečiai vis dar turi pajėgų didesniam puolimui, kurio labai nekantriai laukiu.
Jeigu šį vakarą, šiąnakt ar rytoj ryte Rusijos pajėgos neįvykdys apšaudymo raketomis, tai patvirtins kalbas, kad su raketomis jiems striuka, ir kartu bus dar vienas smūgis Kremlius režimo autoritetui. O be autoriteto „zonos“ principu valdomoje valstybėje režimui kyla reali grėsmė prarasti valdžią.
Slava Ukraini!
