Ne kartą nukentėję nuo kareivinių apšaudymo raketomis, 2023 m. ukrainiečiai pagaliau pričiupo ir rusus – HIMARS raketų salvė griuvėsių krūva pavertė pastatą, kuriame buvo dislokuoti mobilizuoti rezervistai. Rusai praneša apie 63 žuvusius, ukrainiečiai – apie daugiau kaip 400. Tiesa, kaip visada, slypi kažkur apie vidurį.
Rusai šį teisėtą jų karių apšaudymą pavadino nežmonišku teroristiniu išpuoliu. Tai taip absurdiška, kad net nejuokinga.
Bet esmė ne plius minus dešimtyje žuvusių. Ukrainiečiai dar kartą pademonstravo žudantį HIMARS taiklumą, o rusai – neefektyvią oro gynybą ir karinės vadovybės neatsakingumą ir nekompetenciją. Rusofašistai kaltina pačius karius, kurie nesilaikė elementarių saugumo taisyklių ir dėl didelio mobilaus ryšio abonentų tapo lengvu taikiniu ukrainiečiams.
Labai gali būti. Pačioje Rusijoje dar prieš 2014 m. beveik kiekviename kariniame dalinyje būdavo „gėdos lenta“, prie kurios vinimis prikaldavo iš profesinės tarnybos karių ir šauktinių atimtus išmaniuosius telefonus. Į karinę teritoriją leisdavo įsinešti tik mygtukinius telefonus ir keleto modelių išmaniuosius. Telefonus mėginę įsinešti kariai ne tik tapdavo patyčių aukomis, bet ir nukentėdavo finansiškai.
Po 2014 m. agresijos kontrolė tapo dar griežtesnė, bet vėliau visi atsipalaidavo. Šiandien telefonas yra toks pat būtinas atributas, kaip šaukštas. Galima neabejoti, kad Rusijos karinė vadovybė pasinaudodama šia proga pamėgins griežčiau kontroliuoti išmaniuosius įrenginius kariniuose vienetuose, bet abejoju, ar pavyks. Kariams mirties akivaizdoje noras susisiekti su artimaisiais yra stipresnes už bet kokias pinigines ir tarnybines bausmes.
Po Naujųjų metų Ukrainos pajėgos tapo kur kas aktyvesnės – vakar ir šiandien ukrainiečių bepiločiai dūzgė ne tik pačiame pasienyje su Ukraina, bet pasiekė ir Voronežą. Greičiausiai pasiekė ir toliau, tik rusai jų neužfiksavo. Kaip vakar rašiau, ukrainiečiai taikinius Rusijoje atakuos vis dažniau ir vis giliau.
Ne tokia smagi žinia, kad padėtis prie Bachmuto vis sunkėja. Žingsnis po žingsnio rusai juda pirmyn, ir nors ukrainiečiai juos atkakliai kontratakuoja, priešui pavyksta užimti vieną būrio ar skyriaus ginamą poziciją po kitos. Taip rusai pasigerina savo padėtį, gali taikliau ir intensyviau apšaudyti greta esančias ukrainiečių gynybos pozicijas. Nuostoliai dideli, bet, labai gaila, sekinančius nuostolius patiria ne tik rusai. Jeigu ukrainiečiai nebūtų pradėję laiku į čia permetinėti pastiprinimus, rusams greičiausiai būtų pavykę pasislinkti gilyn.
Šis tas girdėti ir iš Baltarusijos – čia pradėjo gaminti sveikesnius organizmui ledus be cukraus ir laktozės. Daugiau nieko naujo, Lukašenka dar neatsigauna po Naujųjų, ir šiandien nerado laiko pasakyti baltarusiams ką nors didingo pasakyti. Tai gana retas atvejis, bet kartais ir Lukašenka sugeba patylėti.
Karinės pratybos poligonuose pratęstos dar savaitei, bet tas visiškai nieko nereiškia. Rusai šiuose poligonuose bus apmokomi tol, kol reikės. Karinio transporto judėjimas po Naujųjų labai menkas, net rusų tolimojo radiolokacinio aptikimo ir valdymo lėktuvas A-50, aktyviai naudotas per visas raketų ir dronų atakas prieš Ukrainą, išskrido į Rusiją. Greičiausiai reikia pakeisti įgulas ir atlikti remonto ir priežiūros darbus. Lėktuvas senas, daug elektronikos, jo eksploatacija reikalauja laiko, specialios infrastruktūros ir kitų išteklių.
Na, o rusofašistai vis su didesniu nerimu konstatuoja, kad ukrainiečiai sparčiai telkia pajėgas ir ruošiasi puolimui Kreminos rajone. Be abejo, tam ruošiasi ir rusai, bet atsilaikyti jiems turėtų būt sunku.
Tuo labiau, kad ukrainiečiai savo pajėgas telkia ir Zaporižės kryptyje. Čia rusai įvykdė keletą nedidelių išpuolių, siekdami pasigerinti padėtį ir palengvinti sau gynybą.
Ką gi, laukiam. Ir skaičiuojam rusofašistų pajėgų Ukrainoje nuostolius.
Slava Ukraini!
