Balandžio 6 d. Lietuvoje minima Saugaus eismo diena. Nuo 2006 m. organizuojamas minėjimas yra skirtas atkreipti visuomenės dėmesį į eismo saugumo problematiką bei didinti žmonių sąmoningumą, kad kiekvienais metais žūčių keliuose būtų fiksuojama vis mažiau. Eurostat duomenimis, kiekvienais metais ES keliuose avarijos pareikalauja daugiau nei 20 tūkst. gyvybių, dar papildomai sužeista daugiau nei 100 tūkst. žmonių. Kalbant apie Lietuvą, nors ši skaudi statistika palaipsniui gerėja, tačiau tobulėti dar tikrai yra kur.
Preliminarūs Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) duomenys rodo, kad šiemet situacija keliuose kol kas yra prastesnė nei pernai. Šiemet iki balandžio 5 d., palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, įvyko 66 eismo įvykiais (11,2 proc.) daugiau, žmonių žuvo 7 (17,5 proc.) daugiau, sužeista 69 (9,8 proc.) daugiau. Susisiekimo ministerija kartu su LKPT viliasi, kad diegiamos priemonės ateityje šiuos skaičius leis sumažinti iki minimumo.
Statistika išliko panaši
Eismo dalyvių saugumas – vienas didžiausių ES prioritetų. Paskelbti 2016 m. kelių eismo saugumo statistiniai duomenys rodo, kad užpernai ES užregistruotas žuvusiųjų keliuose skaičius yra 2 proc. mažesnis nei 2015 m. 2016 m. ES keliuose žuvo 25 500 žmonių: 600 mažiau nei 2015 m. ir 6 000 mažiau nei 2010 m. Komisijos skaičiavimais, keliuose buvo sunkiai sužalota dar 135 tūkst. žmonių. Praėjusių metų duomenų kol kas nėra.
Lietuvoje eismo saugumo situacija taip pat teikia vilčių, nors praėjusių metų statistika, lyginant su 2016 m., beveik nepakito. LKPT duomenimis, per 2017 m. keliuose įvyko 3 192 eismo įvykiai, kuriuose 192 žmonės žuvo, 3 752 buvo sužeisti. Tai reiškia, kad įvyko 0,3 proc. eismo įvykių mažiau, žmonių žuvo tiek pat, sužeista 0,1 proc. daugiau.
Lenktynininkas Justas Tamašauskas, vertindamas situaciją šalies keliuose, taip pat pripažino, kad paskutiniais metais ji taisosi į teigiamą pusę, nors galbūt avaringumo statistika to ir pilnai neatspindi. Profesionalaus vairuotojo teigimu, tiek vairuotojai, tiek pėstieji tampa labiau sąmoningi, rūpinasi tiek savo, tiek kitų saugumu.
„Be abejo, tragedijų keliuose vis dar neišvengiame ir turbūt kurį laiką neišvengsime, bet bendros tendencijos nuteikia optimistiškai. Žinoma, prie to stipriai prisideda policija, žiniasklaida, Susisiekimo ministerija. Visgi šiuo atveju norėčiau pabrėžti, kad didžiausią naudą duoda techniniai sprendimai keliuose, vykdomos prevencinės priemonės, informacijos sklaida“, – kalbėjo ralio lenktynininkas.
Baudos ir draudimai nepadės
J. Tamašausko teigimu, norint gerinti eismo situaciją keliuose, reikia apeliuoti į žmonių sąmonę, didinti jų sąmoningumą, o ne bandyti tvarką įvesti griežtesniais įstatymais ir baudomis. Pašnekovo nuomone, tokie sprendimai tėra trumpalaikis dalykas, kuris ilgalaikėje perspektyvoje neduos didelio efekto.
„Akivaizdu, kad draudimai ir baudos neduos tokio efekto, kokio galbūt kažkas iš valdžios tikisi. Tai galioja ne tik kalbant apie vairavimą, bet ir apie kitus įstatymus. Situaciją puikiai iliustruoja ir sugriežtėję įstatymai dėl vairavimo išgėrus – nors už vidutinį girtumą gresia baudžiamoji atsakomybė, girtų vairuotojų keliuose vis dar netrūksta. Tad akivaizdu, kad sprendimų ieškoti reikėtų ir daugiau, ne vien griežtinant esančią tvarką“, – svarstė vairavimo ekspertas.
Jis priduria, kad situacijos greičiausiai neišgelbėtų net ir kelis kartus padidintos policijos pajėgos keliuose: „Prie kiekvieno vairuotojo po pareigūną nepasodinsi, nes tai tiesiog neįmanoma. O šiuo atveju reikia kažkaip užtikrinti, kad kiekvienas pažeidėjas būtų nubaustas, neliktų paliktų spragų. Dar svarbiau, kaip jau minėjau, yra didinti pačių vairuotojų sąmoningumą, kad šie suvoktų, jog pažeidus KET baisiausia yra ne bauda, o kylanti grėsmė žmogaus gyvybei ir sveikatai“.
Lenktynininko nuomone, bausmės neišvengiamumą padėtų įgyvendinti daugiau šiuolaikinių technologijų, pavyzdžiui, modernūs greičio matuokliai, vaizdo kameros, mobili policijos pareigūnų įranga ir pan. „Kuo bus mažesnė tikimybė likti nenubaustam, tuo bus mažiau norinčių pažeisti KET“, – reziumavo J. Tamašauskas.
Draudikų statistika nedžiugina
Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas teigė, kad nepaisant dedamų vis didesnių pastangų gerinti eismo saugumą, situacija Lietuvos keliuose dar nedžiugina.
„Mūsų duomenys rodo, kad pernai pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą buvo fiksuota beveik 16 proc. daugiau eismo įvykių nei 2016-aisiais. Šių metų pradžia taip pat kol kas neišsiskiria teigiamomis tendencijomis. Atėjęs pavasaris ir vis labiau džiuginanti saulė vairuotojams masalas labiau spustelėti akceleratoriaus pedalą. Be to, į gatves tuoj išriedės motociklai, motoroleriai ir dviračiai. Daugėjant eismo dalyvių, natūralu, kad išauga ir eismo įvykių tikimybė“, – komentavo jis.
Anot eksperto, padidėjusį incidentų skaičių reikėtų sieti tiek su vairuotojų neatsargumu ar atidumo stoka prie automobilio vairo, tiek ir su faktu, kad Lietuvos keliuose važinėja vis daugiau automobilių.
„Lietuvoje kasmet automobilių skaičius padidėja maždaug 3 proc., todėl natūralu, kad su šiuo skaičiumi į viršų kyla ir fiksuojamų eismo įvykių statistika. Visgi dėl incidentų keliuose derėtų kaltinti ne tik gausėjantį šalies automobilių parką – vairuotojų elgesys prie transporto priemonės vairo iš tiesų vis dar kelia susirūpinimą“, – tęsė A. Pilčicas.
Tarp dažniausiai pasitaikančių priežasčių, kurios lemia avarijas, draudimo bendrovės ERGO atstovo teigimu, išlieka greičio apribojimų nepaisymas, saugaus atstumo nesilaikymas, eismo sąlygų neįvertinimas ar Kelių eismo taisyklių niuansų užmiršimas.
„Nemaža dalis avarijų įvyksta tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėse ar degalinėse, kur nėra kelio ženklų, o vairuotojai, pavyzdžiui, būna primiršę dešinės rankos taisyklę. Be abejo, kartais vairuotojų negelbsti ir kelio ženklai. Eismo dalyviams dideliu iššūkiu tebelieka žiedinės sankryžos, kur problemų kyla tiek įvažiuojant į jas, tiek ir iš jų išvažiuojant. Dalis vairuotojų žiedinėse sankryžose važiuoja taip, kaip moka ar kaip jiems patogiau, o čia jau ir prasideda problemos. Vis dar stokojame saugaus eismo kultūros ir pernelyg dažnai vairuotojai linkę demonstruoti savo vairavimo įgūdžius pamiršę elementarų saugumą“, – priežastis vardijos specialistas.
Ambicingas tikslas
Kovo pradžioje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo strategiją „Viziją 0“, kurią tikimasi įgyvendinti iki 2030 m. Šios strategijos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.
„Vienas svarbiausių šios strategijos prioritetų yra saugesnė eismo dalyvių elgsena. Norėdami išvengti skaudžių įvykių keliuose privalome siekti aukštesnės vairavimo kultūros ir atsargesnio pėsčiųjų elgesio“, – teigė ministras R. Masiulis.
Susisiekimo ministro teigimu, raktas į sėkmę mažinant aukų skaičių keliuose yra aktyvi saugaus eismo švietėjiška veikla, saugi kelių ir gatvių infrastruktūra, saugios transporto priemonės ir glaudesnis visų mūsų bendradarbiavimas, siekiant bendro tikslo – eismo saugumo šalies keliuose ir gatvėse.
Iki 2030 m. bus siekiama sumažinti leistino greičio viršijimo atvejų skaičių 20 proc., mobiliųjų telefonų naudojimo ir nesegimų saugos diržų galinėse sėdynėse atvejų – 40 proc., nenaudojamų arba netinkamai naudojamų atšvaitų atvejų skaičių – 25 proc.
Per dvejus metus – 40 mln. eurų investicijų
Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės.
Planuojama, kad iki 2030 m. pėsčiųjų ir/ar dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidės 18 proc. 2020 m. šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių.
2022 m. šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų. Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 m. planuojama investuoti apie 40 mln. eurų. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas 1 euras atneša apie 10 eurų naudą valstybei ir žmonėms.
Informacijos šaltinis https://www.alfa.lt/straipsnis/50279107/eismo-saugumas-lietuvoje-avaringumo-statistika-vis-dar-neramina-lietuviu-keliuose-laukia-naujoves
