Ekstremali situacija ir finansiniai sunkumai: ekspertė pataria laikytis šių taisyklių

COVID-19 pandemija kelia didžiulius finansinius sunkumus valstybėms, verslams ir tuo pačiu gyventojams. Ekonominės krizės grėsmė ne vieną priverčia baimintis dėl mažėjančių atlyginimų, darbo vietos išsaugojimo, finansinių įsipareigojimų bei kitų svarbių gyvenimo pagrindų, galinčių gerokai kirsti per kišenę. Ruošiantis blogiausiam, finansų ekspertai įspėja: šiuo sudėtingu laikotarpiu itin svarbus tikslingas asmeninių pajamų planavimas.

Dar prieš įsibėgėjant pandemijai, bendrovės „Credit Service“ užsakymu vasario-kovo mėnesiais atlikta gyventojų apklausa parodė, kad pusė šalies gyventojų savo finansinę padėtį vertino teigiamai – 10 proc. teigiamai ir 40 proc. labiau teigiamai. Visgi, ta pati apklausa parodė, kad „juodai dienai“ reguliariai atsideda vos 16 proc. apklaustųjų.

„Kasmet atliekami gyventojų finansinės padėties ir skolinimosi įpročių tyrimai rodo, jog per pastaruosius metus augo labiau teigiamai savo finansinę padėtį vertinančių lietuvių skaičius. Visgi, taip pat aiškiai matosi tendencija, kad nepaisant gerėjančios finansinės padėties, dauguma piliečių nėra linkę atsidėti lėšų nenumatytiems atvejams“, – sako bendrovės, valdančios vartojimo kreditų prekės ženklą „Vivus.lt“, direktorė Giedrė Štuopė.

Finansų ekspertės teigimu, natūralu, jog užklupus pandemijai, saugiau jaučiasi tie, kurie turi „finansinę pagalvę“. Deja, tyrimai rodo, kad tokių mažuma, tad patarimas daugeliui šalies gyventojų yra vienas: sudėtingu laikotarpiu, kai rizikuojama netekti dalies įplaukų ar prarasti jas apskritai, derėtų imtis atsakingo finansų planavimo.

„Nemažas skaičius žmonių priprato gyventi nevaržydami savo poreikių bei norų. Užklupus sunkesniam laikotarpiui, daugelis nebežino kaip elgtis ir kaip toliau skirstyti pajamas, ką pirkti ir ko atsisakyti. Tačiau savo finansinės padėties įsivertinimas šiuo metu yra itin reikalingas. Nepaisant to, kiek turite santaupų, ar jų neturite apskritai, kiekvienam būtina žinoti, kaip stipriai susiveržti diržus, kad pajamų užtektų būtiniems poreikiams kuo ilgiau“, – pataria G. Štuopė.

Finansų ekspertė šiuo metu rekomenduoja atsargiau nei įprastai elgtis su turimais finansiniais ištekliais, juos paskirstant būtiniausioms reikmėms ir atsisakant neapgalvotų pirkinių ar pramogų. Tai paprastas, tačiau vienas efektyviausių taupymo būdų. Juk, viena vertus, šalyje paskelbtas karantinas yra puiki galimybė pradėti taupyti. „Mūsų duomenys rodo, kad dėl įsigaliojusių ribojimų sumažėjo ir daugybės gyventojų išlaidos, ypač ne pirmos būtinybės reikmėms“, – sako G. Štuopė.

Ji pataria stengtis mažinti išlaidas krizės metu pasitelkiant tikslingai paruoštą pajamų ir išlaidų planą ir jo laikytis tol, kol situacija šalyje taps finansiškai stabilesnė. Ekspertė rekomenduoja analizuoti kiek ir kam galima skirti, kokios išlaidos yra pirminės ir antrinės, kokie yra finansiniai įsipareigojimai – tai pravers nepaisant santaupų kiekio.

„Į išlaidas reikėtų žiūrėti piramidės principu. Tinkama mityba ir rūpinimasis sveikata šiuo metu yra svarbiausia, todėl didžioji dalis pajamų turėtų būti skiriama būtent šiems poreikiams. Karantino metu būtina atsisakyti turistinių išvykų, sumažinti nebūtinų pirkinių ar pramogų kiekį, pasinaudoti bankų bei vartojimo kreditų įmonių siūlomomis lengvatomis, kurios išties palengvins finansinę naštą. Kai kuriems patogiau rašyti pirkinių sąrašus ar išsaugoti čekius – šie būdai pravers tiek norintiems sutaupyti, tiek atidžiai planuojantiems savo biudžetą “, – įžvalgomis dalijasi G. Štuopė.