Europos Parlamento (EP) narys Andrius Kubilius antradienį plenarinėje sesijoje pasisakydamas dėl ES Magnitskio akto, pasiūlė sustiprinti Magnitskio sankcijų prevencinį poveikį. Pasak jo, tokio paties pobūdžio nusikaltimai prieš žmogaus teises turėtų vesti į automatinį tokio pat pobūdžio sankcijų, nukreiptų prieš panašius nusikaltėlius, inicijavimą. A. Kubilius pagyrė Europos Komisijos ir Europos išorės veiksmų tarnybos sėkmingą iniciatyvą įvedant Magnitskio aktą Europos Sąjungoje, tačiau teigė, kad sprendimai dėl sankcijų turėtų būti priimami ne vienbalsiai kaip iki šiol.
„Sankcijų sąrašai turėtų būti parengiami labiau centralizuotai ES institucijoje bei mažiau priklausyti nuo nacionalinių valstybių. Sprendimai dėl sankcijų turėtų būti priimami ne vienbalsiai, o kvalifikuotos daugumos principu“, – pažymėjo europarlamentaras.
Jo teigimu, korupcija taip pat turėtų būti įtraukta kaip priežastis įvesti ES sankcijas, kaip tai daroma Didžiojoje Britanijoje, JAV ir Kanadoje.
A. Kubilius pabrėžė, kad pasaulinės demokratijos galėtų suvienyti savo pastangas ginti žmogaus teises ir teises į demokratiją tose šalyse, kuriose žmonės kovoja su brutaliomis demokratijomis.
ES žmogaus teisių sankcijų režimas įsigaliojo 2020 m gruodį. Atitinkamas teisės aktas buvo ruošiamas ilgą laiką ir žiniasklaidos buvo pramintas „Europos Magnitskio įstatymu“.
Remiantis ES globalaus žmogaus teisių sankcijų režimu, ES valstybės narės galės siūlyti taikyti ribojamąsias priemones konkretiems asmenims, atsakingiems už žmogaus teisių pažeidimus trečiose šalyse. Sprendimas dėl konkrečių asmenų įtraukimo į sankcijų sąrašus bus priimamas vienbalsiu sutarimu. JAV Magnitskio įstatymą priėmė 2012 metais, Kanada – 2017 metais. Europoje panašius nacionalinius įstatymus taip pat yra priėmusios Baltijos šalys ir Jungtinė Karalystė.
Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuro inf.
Užsakymo nr.: SG-20-100
