Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.
Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.
Antroje vietoje Lietuvoje – kova su jaunimo nedarbu (33 proc., Europoje – 24 proc.), trečioje – ekonomikos augimo skatinimas (28 ir 18 proc.), ketvirtoje – vartotojų teisės (22 ir 18 proc.). Klimato kaitą pirmąkart istorijoje EP prioritetu laiko dauguma europiečių – 32 proc., tačiau tik 21 proc. lietuvių. Labiausiai ji rūpi švedams (62 proc.), danams (50 proc.) ir olandams (46 proc.).
Apklausa taip pat atskleidė, kuris aplinkosaugos klausimas žmonėms aktualiausias. Absoliuti dauguma europiečių (52 proc.) mano, kad tai yra klimato pokyčiai, po jų eina oro tarša (35 proc.), jūrų tarša (31 proc.), miškų naikinimas ir didėjantis atliekų kiekis (abu po 28 proc.). Lietuvoje pirmąją vietą užėmė miškų naikinimas – jį paminėjo net 63 proc. apklaustųjų, tai didžiausias rodiklis visoje ES.
Europos Parlamento pirmininkas David Sassoli (Socialistai ir demokratai, Italija), pirmadienį atvykstantis į Madridą dalyvauti JT COP25 klimato kaitos konferencijos atidaryme, sakė: „Ši apklausa labai aiškiai rodo, kad europiečiai pageidauja ES veiksmų kovojant su klimato kaita. Praėjusią savaitę Strasbūre EP patvirtino rezoliuciją, skelbiančią kritinę klimato ir aplinkos padėtį Europoje ir pasaulyje. Klausome savo piliečių ir pabrėžiame, kad reikia ne tik žodžių, bet ir veiksmų.“
Jaunimo surengti protestai dėl klimato kaitos sutelkė milijonus žmonių ES ir kitur pasaulyje. Beveik šeši iš dešimties europiečių įsitikinę, kad šie protestai turės poveikį tiek valstybių, tiek Europos lygiu vykdomai politikai. Labiausiai tuo įsitikinę airiai (74 proc.), švedai (71 proc.) ir kipriečiai (70 proc.), o mažiausiai – čekai (42 proc.) ir britai (47 proc.). Lietuvoje tuo įsitikinę 63 proc. gyventojų. Tačiau tik 48 proc. lietuvių mano, kad jaunimo protestai paskatins politinius veiksmus jų šalyje, o 46 proc. su tuo nesutinka. Skeptiškiausi šiuo atžvilgiu yra čekai (vos 37 proc. tikisi politinių veiksmų jų šalyje, o 58 proc. – nesitiki).
Nuo 1973 m. vykdomos „Eurobarometro“ apklausos leidžia įvertinti europiečių suvokimą ir lūkesčius apie ES. Šios reprezentatyvios apklausos duomenis surinko ir apdorojo bendrovė „Kantar“, o pati apklausa atlikta 2019 m. spalio 8–22 d. visose 28 ES valstybėse. Tiesiogiai apklausti 27 607 žmonės, vyresni nei 15 metų. Daugiau duomenų ir visa apklausos ataskaita bus paskelbta gruodžio 10 d.
