Europos Sąjunga: nuo COVID sertifikatų ir abortų – iki Rusijos

Šią savaitę Europos Parlamento nariai Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius aptarė Lietuvos pasirengimą įvesti keliones palengvinsiantį COVID pažymėjimą, kairiųjų partijų pranešimą apie ES piliečių seksualinę ir reprodukcinę sveikatą, Europos Vadovų Tarybos posėdį.

Iš Briuselio į Lietuvą kas savaitę grįžtanti Rasa Juknevičienė pasidžiaugė, kad mūsų valstybėje puikiai pasiruošta COVID pažymėjimo startui. ES jau įteisino COVID sertifikatą, kuris leidžia valstybių narių piliečiams laisvai keliauti tarp šalių, tačiau Briuselyje ši sistema dar neveikia. Jei skrendant į Lietuvą PGR testo, vadinamojo COVID testo, darytis jau nebereikia, tai grįžtant į Briuselį – reikės, nes vadinamasis Žaliasis sertifikatas (COVID sertifikatas) pradės veikti tik nuo liepos 1–osios.

„Kartais Belgijos biurokratija stebina savo lėtumu“, – sako ir europarlamentaras Andrius Kubilius, manantis, kad Lietuvoje jau dabar turėtų tvyroti šventinė nuotaika, nes Vyriausybė nuo liepos 1 d. ketina panaikinti karantiną, žmonės pamažu grįžta į normalų gyvenimą.

Praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame plenariniame posėdyje karštai diskutuota dėl kairiųjų partijų pasiūlyto raporto apie ES piliečių seksualinę ir reprodukcinę sveikatą. Ypatingo dėmesio sulaukė problema dėl moterų teisės į saugų abortą. Europarlamentarai R. Juknevičienė ir A. Kubilius pabrėžia, kad tai – vertybinis klausimas, kurio sprendimas yra kiekvienos nacionalinės valstybės reikalas.

Svarstant socialistų atstovo Predrag Matić (Kroatija) parengtą raportą šiuo klausimu, EP pasidalino į dvi dalis. Kairiųjų politikų požiūriu, teisė į sveikatą, ypač – seksualinę ir reprodukcinę, yra esminis moterų teisių ir lyčių lygybės ramstis, todėl ji negali būti apribota ar panaikinta.

Pasak R. Juknevičienės, tai – svarbūs klausimai, kuriuose yra daug neišspręstų problemų, tačiau toks požiūris į žmogaus gyvybę, kokį deklaruoja kraštutiniai kairieji, yra nepriimtinas.

„Mes, kaip ir dauguma Europos liaudies partijos (ELP), narių balsavome prieš šį raportą“, – sakė R. Juknevičienė, kuriai minėtas pranešimas (raportas) atrodo pernelyg techniškas ir nejautrus.

„Iš diskusijų buvo galima suprasti, kad abortai yra gėris, kurį įteisinus visuotinai galima pasiekti žmogaus teisių viršūnę, laimę laisvam pasauly. Abortas yra problema, ir aš nesu iš tų, kurie butu už visišką abortų draudimą, kadangi tai sukelia labai daug blogų pasekmių. Bet kalbėti apie abortą kaip apie gėrį, džiaugtis tuo ir fotografuotis prie Parlamento visiems kairiesiems – nuo pat ekstremalių kairiųjų, kuriuos čia vadina komunistais, iki pat liberalų (šiuo klausimu liberalai, žalieji, socialistai ir kraštutiniai kairieji susivienijo į vieną grupė) – man pasirodė šiurpokai“.

Už rezoliuciją balsavo 378 parlamentarai, 255 pasisakė prieš ir 42 susilaikė.

Kalbėdamas apie šį dokumentą europarlamentaras A. Kubilius priminė, kad pagal ES sutartis vertybiniai klausimai yra nacionalinių valstybių reikalas: „Mes siūlėme nesvarstyti šio klausimo, nors mūsų pozicijai nepakako balsų. Šis raportas neturi juridinės galios, nes tai – vertybinė pozicija ir kiekviena valstybė narė pagal sutartis gali pasakyti, kad šiuo klausimu mes turime visą teisę spręsti patys. Taip mes ir elgsimės“.

Juknevičienė pažymėjo, kad vykstant diskusijai iš kairiųjų pasigirdo siūlymų keisti minėtą sutartį, pripažįstant, kad ir šis klausimas yra visos ES lygio klausimas. Besidomintiems šia tema europarlamentarė siūlo perskaityti kitą, ELP parengtą rezoliuciją, kurioje kalbama, kad apskritai abortų uždrausti neįmanoma, tačiau abortas nelaikomas gėriu, kalbama apie šeimos politiką, pagalbą tėvystei, apie būtinybę diskutuoti dėl Europos ateities.

Įdomu, kaip mūsų socialdemokratai Lietuvoje aiškins šį klausimą, nes Vilija Blinkevičiūtė EP balsavo už šią rezoliuciją.

Kitas svarbus savaitės įvykis − Briuselyje vykęs Vadovų Tarybos posėdis, kuriame taip pat virė karštos diskusijos dėl santykių su Rusija. Ši diskusija kilo po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pasiūlė įrašyti į bendrą deklaraciją siekį surengti aukščiausio lygio ES susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Specialiuoju Pranešėju Rusijos klausimu nuo EP paskirtas A. Kubilius buvo nustebintas tokio strategiškai svarbaus klausimo, kaip santykiai su Rusija, nestrategišku svarstymu bei Vokietijos kanclerės pasiūlymo pagrindimu, kad Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu ES turėtų siekti kontakto su Maskva.

Europarlamentaras kritiškai vertina ir Europos Taryboje pateiktą deklaraciją, kuri, jo manymu, parengta skubotai ir neįsigilinus į klausimo svarbą.

„Praėjusių metų rugsėjį mes patys parengėme rezoliuciją dėl Aleksejaus Navalno nuodijimo ir išdėstėme reikalavimą, kad ES, matydama, kaip sparčiai blogėja demokratijos situacija Rusijos viduje, turi persvarstyti savo strategiją santykiuose su Rusija. Ta revizija lyg ir prasidėjo. Mes, savo ruožtu, bendraudami su ekspertais, Rusijos opozicijos atstovais jau gerus trejetą mėnesių rengiame rimtą raportą su rekomendacijomis dėl situacijos Rusijoje. Dokumentas bus pateiktas EP. Todėl stebina, kai kitose institucijose, pavyzdžiui Vadovų Taryboje, iš vakaro yra pateikiamas išvadų projektas pagal J. Borrell‘io parengtą komunikatą dėl santykių su Rusija, kuris yra gana paviršutiniškas, neatsako į pagrindinius klausimus, kur yra esminės problemos ir ko siekiama, ir tokios išvados kitą dieną jau yra tvirtinamos“, – pažymėjo EP raporto dėl santykių su Rusija rengimui vadovaujantis A. Kubilius.

Pasak EP narių, Parlamente nagrinėjama daug strategiškai svarbių klausimų, kurie svarstomi labai rimtai ir atsakingai, pavyzdžiui, GreenDeal, Atsigavimo Fondas ir pan. ES santykiai su Rusija yra ne mažiau svarbus strateginis klausimas, reikalaujantis rimtų diskusijų. Lietuva nėra pagrindinė šalis Vadovų Taryboje, tačiau turi išreikšti savo aiškią ir griežtą poziciją, kad strateginiai klausimai turi būti svarstomi tam tinkamai pasirengus. Jai suformuoti pasitarnautų tarpinstitucinis bendradarbiavimas, įtraukiant ir Europos Parlamento narius, tačiau Lietuvoje tokia tradicija nėra susiklosčiusi.

Visą pokalbį klausykite:

Europos Parlamento narių A. Kubiliaus, R. Juknevičienės ir L. Mažylio biuras

Užsakymo nr.: SG-20-98