Lapkričio 19 d., 15 val.,
Kalvarijos savivaldybės administracijos II a. salėje (Laisvės g.2) vyks susitikimas – apskrito stalo diskusija dėl gyventojų aprūpinimo geriamuoju vandeniu.
Lietuvos Respublikos valstybinės struktūros šiam laikotarpiui šalies gyventojams ir lėšas skyrusioms Europos Sąjungos struktūroms įsipareigoję kokybišku geriamu vandeniu (toliau- vanduo) valstybės ir savivaldybių tinklais aprūpinti 95% šalies gyventojų.
Atstovaudamas Marijampolės regiono plėtros tarybą, dalyvavau Aplinkos ministerijos organizuotoje darbo grupėje dėl planuojamų vandens tiekimo įmonių kiekio optimizavimo – susipažinau su jų ketinimais elgtis panašiai kaip su miškų urėdijomis. Tam nepritariau, nes pagrindinį dėmesį reikia skirti ne kapitalo centralizavimui (monopolizavimui), o paslaugų kokybei ir pasiekiamumui.
Sutapo, kad ES struktūrų užsakymu atlikau Lietuvos ir Lenkijos pasienio regiono vandens infrastruktūros plėtros tyrimą, kuris rodo esamos politikos pasekmes – sukrečiantį rezultatą. Pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybėje tik apie 55 %, o jose esančioje Sangrūdos seniūnijoje tik apie 23 % deklaruotų gyventojų vandenį gauna savivaldybės tinklais. Dalyje gyvenviečių ir viešaisiais, ir „kolūkiniais“ tinklais tiekiamas vanduo viršija leistinas higienos (sveikatos) normas keletą ar keliolika kartų. Šioje savivaldybėje vandens tiekiamo paslaugos kainuoja daugiau nei 2,5 karto brangiau nei kaimyniniame Punsko valsčiuje, kuriame vandenį savivaldybės tinklais gauna apie 99 % valsčiaus gyventojų, tame tarpe ir vienkiemiuose.
Problemą didina ne tik finansinės, bet ir įstatyminės, „išvengimo“ normos, ribodamos gyvenimo kokybę regionų, ypač nuošalesnių vietovių gyventojams.
Pavyzdžiui, mažiau nei 200 gyventojų turintys kaimai neturėjo netgi teisės pasinaudoti Aplinkos ministerijos valdoma ES parama šioje srityje, o vandens tiekimą reguliuojančiame Lietuvos įstatyme savivaldybėms „leidžiama“ neteikti geriamojo vandens tiekimo paslaugos, jeigu kaime gyvena mažiau nei 50 deklaruotų gyventojų, arba joje nėra savivaldybei priklausančios naudoti tinkamos vandens tiekimo infrastruktūros.
Nepritarkime žmonių diskriminavimui mažesnėse gyvenvietėse, varymui į kitas vietas, šalis. Čia gyvenantys žmonės taip pat moka mokesčius ir vykdo kitas pareigas savo darbovietėms, bendruomenei, šaliai.
Dar prisiminkime, kad paminėtas įstatymas leidžia vandenį tiekti tik savivaldybių valdomoms įmonėms, tačiau realiai dalis gyventojų vandenį gauna iš buvusių 30-50 m senumo „kolūkinių“ tinklų. Ačiū šių tinklų prižiūrėtojams, kad jie šiai dienai žmonių nepalieka be vandens, bet turi būti pereinama į deramą tvarką. Jau turime paviešintas problemas su visokiomis lervomis, nuodingu arsenu, Paršelių kaimo (Šunskų sen.) istorija.
Neturėtume laukti „Alytaus gaisro“ sukrutimui geriamojo vandens srityje. Šios situacijos normalizavimui Valstybėje būtini skubūs ir esminiai esamų politinių, regioninės politikos, teisės aktų, naujo ES 2021-2027 finansinio laikotarpio planavimo nuostatų pokyčiai – iki kiekvieno žmogaus.
Aptarę šią situaciją su Kalvarijos savivaldybės meru, š.m. lapkričio 19 d., 15 val. rengiame susitikimą-apskrito stalo diskusijas. Susitikimas vyks Kalvarijos savivaldybės administracijos II a. salėje (Laisvės g.2).
Kviečiame visuomenę, specialistus, žiniasklaidą, vietos bendruomenių atstovus, politikus dalyvauti šiame susitikime, geriau susipažinti su tyrimo rezultatais, esama situacija bei kartu kalbėtis ir veiksmingai ieškoti deramų sprendimų, kurti Valstybę kiekvienoje mūsų šalies gyvenvietėje ir vienkiemiuose.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narių ir Aplinkos ministro asmeniškai paprašiau susitikimo metu pristatyti savo pozicijas šiais klausimais, tame tarpe dėl vandens tiekimo reguliavimo pokyčių, vandentvarkinių projektų finansavimo, vandens tiekimo įmonių planuojamo reorganizavimo, Valstybės biudžeto, ES 2021-2027 finansinio laikotarpio planavimo,
Tik susitelkę ir dabar susitarę bei tinkamai pasiruošę, galėsime naudotis ateinančių metų derama Valstybės biudžeto ir ES programų parama.
Prašau savo pasiūlymus, nuomonę ir/ar naudingą informaciją pateikite susitikimo metu arba iš anksto el.paštu [email protected] ar telefonu 8-688-51147.
Gintaras Skamaročius
VšĮ Nemuno euroregiono Marijampolės biuro direktorius
