Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejuje vakar tvyrojo ypatinga atmosfera – čia vyko diskusija „Ar Pranciškos Butlerienės skulptūra būtina miesto įkūrimo įamžinimo dalis?“. Į šį susitikimą susirinko žmonės, kuriems rūpi miesto istorija, jo kultūrinis paveldas ir gražios ateities kūrimas. Tarp jų – istorikai, architektai, gidai, kultūros atstovai bei tiesiog neabejingi marijampoliečiai, norintys prisidėti prie istorinės atminties išsaugojimo.
Diskusiją moderavo Marijampolės savivaldybės vicemeras Artūras Visockis, kurio iniciatyva ir buvo suorganizuotas šis pokalbis: „Labai svarbu pasikalbėti, išgirsti skirtingas nuomones, suprasti, kaip mes įsivaizduojame šios svarbios moters įamžinimą. Tik bendraudami ir dalindamiesi idėjomis galime sukurti kažką prasmingo, kas atspindėtų ne tik miesto istoriją, bet ir bendruomenės požiūrį į ją“.
Paslaptinga asmenybė, sukūrusi Marijampolę
Marijampolės krašto ir Prezidento Kazio Griniaus muziejaus istorikas Tomas Kukauskas pasidalijo intriguojančiomis detalėmis apie grafienę Prancišką Butlerienę, kuri iki šių dienų išlieka paslaptinga.
Iki šiol nėra tiksliai žinoma nei jos gimimo data, nei kada ji ištekėjo už grafo, nei kur yra palaidota. Tačiau aišku viena – būdama kilusi iš įtakingos Ščiukų giminės, ji buvo gabi, sumani ir gebėjo tvarkyti teisinius reikalus. Po vyro mirties tapusi valdytoja, grafienė paliko ryškų pėdsaką istorijoje.
Būtent ji pakvietė marijonų vienuolius į tuometinę Starapolę, suteikė jiems žemės ir taip padėjo pamatus tam, kas vėliau tapo Marijampole. Jos sprendimas statyti bažnyčią nebuvo atsitiktinis – tuo metu bažnyčia turėjo ne tik religinę, bet ir administracinę, netgi juridinę reikšmę. Šie istoriniai faktai aiškiai parodo, kad P. Butlerienė buvo ne tik pamaldi, bet ir strategiškai mąstanti moteris, kurios palikimas gyvas iki šių dienų.
Miestai ir jų įkūrėjai – kaip tai daro kiti?
Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro „SMART Marijampolė“ direktorė Ieva Vizgirdienė pasidalijo įžvalgomis apie tai, kaip kiti miestai įamžina savo įkūrėjus. Visur vyrauja istorijos ir meno sintezė, skulptūros dažniausiai būna didesnės nei žmogaus ūgio, o populiariausios medžiagos – akmuo ir metalas.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad skulptūra gali atlikti ne tik istorinės atminties, bet ir turistinę funkciją. Pavyzdžiui, vienas iš akcentų galėtų būti simbolinis elementas, traukiantis žmones – galbūt šalia grafienės galėtų atsirasti katinas?
Kur būtų tinkamiausia vieta?
Marijampolės savivaldybės vyriausiasis architektas Arvydas Bekeris pristatė miesto planą ir pasiūlė, kad geriausia vieta skulptūrai būtų skverelis tarp Dramos teatro ir Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios. Ši vieta ne tik istoriškai susijusi su miesto atsiradimu, bet ir yra viena iš svarbiausių Marijampolės erdvių.
Tačiau susirinkusieji turėjo ir kitų idėjų: Benjaminas Mašalaitis pritarė, kad skulptūra būtina ir džiaugėsi tokia diskusija, Rimvydas Urbonavičius taip pat palaikė idėją ir neprieštaravo, kad šalia galėtų atsirasti katinas, Vida Mickuvienė bei Kvietiškio bendruomenės narys pasiūlė skulptūrą statyti Kvietiškyje. Buvo išgirsta ir kitų vietų – P. Armino gatvė ar Poezijos parkas.
Architektas Gintautas Vieversys akcentavo, kad memorialinė skulptūra neturėtų būti nuošalioje vietoje – ji turėtų būti miesto centre, kur geriausiai atsiskleistų jos simbolinė reikšmė.
Kaip atrodys skulptūra? Lems konkursas
Diskusijoje dalyvavęs skulptorius Kęstutis Balčiūnas pasiūlė įkurti fondą, kuris padėtų užtikrinti kokybišką skulptūros įgyvendinimą. Gidė Jurgita Bubnienė išsakė viltį, kad skulptūra bus patraukli ne tik istoriniu, bet ir vizualiniu aspektu, o jos akcentai galėtų tapti mėgstama miesto dalimi.
Po diskusijų buvo nuspręsta, kad geriausias sprendimas būtų organizuoti konkursą, kuriame dalyvautų skulptoriai ir architektai, pateikdami savo vizijas, kaip skulptūra turėtų atrodyti ir kur galėtų būti įkurdinta.
Nuo idėjos iki įgyvendinimo – kelias prasidėjo
Diskusija ne tik padėjo susipažinti su istoriniais faktais apie grafienę P. Butlerienę, bet ir tapo įkvėpimu kurti prasmingą atminimo ženklą miestui. Tai rodo, kad marijampoliečiai gerbia savo istoriją ir nori ją įprasminti ateities kartoms. Kur tiksliai stovės skulptūra ir kokia ji bus – atsakys laikas, tačiau jau dabar aišku, kad Marijampolė eina prasmingu keliu, kuriame susitinka praeitis, dabartis ir ateitis.
