Rinktis ekologišką ar užaugintą be antibiotikų, pirkti prekybos tinklų parduotuvėse ar turguje – tėvai neretai svarsto, kaip atrasti vertingiausią ir kokybiškiausią mėsą savo vaikams.
Gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas paaiškina, į ką svarbiausiai atkreipti dėmesį, ir atskleidžia, kokios mėsos pats neduotų savo vaikams.
„Svarbiausia ne kur mėsa parduodama, bet ar ji tikrai saugi ir tinkamai užauginta. Daugelis galvoja, kad mėsą ar jos gaminius įsigiję turguje arba su užrašu „kaimiška“, savo vaikams tikrai nupirks natūralesnius ir geresnius produktus. Vis tik šiais laikais, kai prekybos vietų, gamintojų ir tiekėjų yra tiek daug, vartotojas ir pats turi atidžiai skaityti etiketes, domėtis kilmės šalimi, gamintojo reputacija“, – sako V. Urbonas.
Atsparumas gydymui ir mėsa – kuo tai susiję?
V. Urbono teigimu, viso pasaulio gydytojų bendruomenę itin neramina mėsos pramonėje naudojamų antibiotikų kiekiai.
„Pasaulio sveikatos organizacija jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Noriu pabrėžti, kad šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus, bet ir maistas“, – teigia profesorius.
Pasak V. Urbono, didžioji dalis antibiotikų yra sunaudojama ne žmonių gydymo tikslais, bet žemės ūkyje.
„Nors ES šalyse yra draudžiama naudoti antibiotikus gyvūnų ar paukščių augimo skatinimui ar profilaktiniais tikslais, tačiau leidžiama jiems susirgus. Iš Lietuvos mėsos gamintojų, daugiausiai tokių veterinarinių vaistų įgyja jautienos ir kiaulienos augintojai. Tiesa, jei antibiotikų prireikia, mėsos gamintojai taip gydytus gyvulius skersti gali tik po to, kai antibiotikai pasišalina iš jų organizmo“, – sako V. Urbonas.
Tačiau, anot profesoriaus, nors mėsoje iki skerdimo antibiotikų nebelieka, joje gali likti dėl jų poveikio atsiradusių antibiotikams atsparių bakterijų. Jos, patekusios į organizmą, gali sukelti susirgimą, kurio gydymui daugelis antibiotikų bus neefektyvūs.
„Tai gydytojus labiausiai ir neramina. Pavyzdžiui, JAV yra užfiksuotas atvejis, kai niekada antibiotikų nevartojęs vaikas pateko į gydymo įstaigą dėl salmoneliozės. Ši liga teoriškai turėtų būti lengvai suvaldoma, juk turime ją veikiančių antimikrobinių vaistų. Tačiau net dažniausiai reanimacijoje naudojami antibiotikai – neveikė. Išsamaus tyrimo metu paaiškėjo, kad mažametis valgė jautieną, kuri auginimo metu buvo gydyta vaistais, panašiais į skirtus žmonėms. Vaikas su mėsa nesuvalgė antibiotikų, tačiau suvalgė mėsoje buvusių salmonelių, kurios buvo jiems atsparios. Todėl įprastai nesunkios ligos gydymas tapo sudėtingu ir užsitęsusiu“, – pasakoja vaikų gastroenterologas.
V. Urbono teigimu, jei žemės ūkio pramonė nesikeis, situacija jau artimiausioje ateityje gali tapti nevaldoma – žmonėms kritiškai pavojingi ir neišgydomi taps šiuo metu nesudėtingi susirgimai.
„Europos Komisija jau yra parengusi gaires, kurių tikslai yra stiprinti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms prevenciją ir kontrolę veterinarijos bei maisto sektoriuose. Labai svarbu, kaip žemės ūkio pramonė laikytųsi šio plano, o kartu ir savo iniciatyva mažintų antibiotikų naudojimą. Kitu atveju, medicina grįš į laikmetį, kai daugybė žmonių mirdavo nuo tokių ligų kaip plaučių uždegimas ar menkos žaizdų infekcijos“, – perspėja V. Urbonas.
Mėsa vaikams – kokią rinktis?
Anot profesoriaus, šalies žiniasklaidoje vis nuskambantys skandalai apie salmonelioze užkrėstą vištieną, pasibaigusio galiojimo ar kitokią nekokybišką mėsą, turėtų paskatinti visus, o ypač tėvus, atidžiau skaityti etiketes.
„Svarbu tikrinti ne tik galiojimo datą ant etiketės, bet ir kilmės šalį – jei mėsa užauginta ir pagaminta Lietuvoje, tikėtina, kad ji bus šviežesnė dėl trumpesnės transportavimo grandinės. Be to, nemažai pastarųjų dienų skandalų, susijusių su nesaugia vištiena, buvo tarp Lenkijos gamintojų, todėl rekomenduočiau rinktis vietinę paukštieną“, – pataria V. Urbonas.
Anot jo, šiais laikas turime platų maisto pasirinkimą – taigi kokybišką, saugią ir maistingą mėsą atrasti tikrai nėra sunku.
„Norint išvengti rizikos įsigyti tokią, kurioje būtų antibiotikams atsparių bakterijų, tereikia rinktis antibiotikais visai negydytų galvijų ar paukščių mėsą ir ant pakuotės ieškoti užrašo „užauginta be antibiotikų“. Tokios mėsos, ypač vištienos, parduotuvių lentynose tikrai yra, pats savo vaikams perku griežtai tik tokią“, – sako profesorius.
Anot jo, tokia mėsa bus ne tik nepaveikta antibiotikų, bet, tikėtina, ir maistingesnė.
„Jei gyvulys ar paukštis nesirgo, reiškia jis buvo gerai augintas, gaunantis pabūti laisvėje, pilnavertiškai šertas ar lesintas. Be to, tai rodo, kad gamintojas yra atsakingas, todėl greičiausiai jis taip pat rūpinosi ir reikalingais saugos, kokybės tyrimais, tinkamu pakavimu bei transportavimu“, – svarsto V. Urbonas.
Paklaustas, ar verta pirkti ekologišką mėsą, vaikų gastroenterologas vėl priminė atidaus etikečių skaitymo svarbą.
„Ekologiškumas labiau yra apie auginimo būdą: tausojant gamtos išteklius, taikant aukštus gyvūnų gerovės standartus, nenaudojant GMO ir pesticidų, šeriant ar lesinant tik ekologišku pašaru. Visa tai yra svarbu ir naudinga, tačiau ženkliukas „ekologiška“, nereiškia, kad gyvulys ar paukštis nebuvo gydytas antibiotikais. Tam, kaip minėjau, yra skirtas atskiras sertifikatas ir užrašas“, – pasakoja profesorius.
