Nuo pirmadienio neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti.
Šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra, suplanuoti 15,3 mln. eurų.
„Didelis gyventojų susidomėjimas šia parama rodo jos reikšmingumą siekiant klimato kaitos švelninimo tikslų ir energetinės nepriklausomybės. Nauji šildymo įrenginiai ženkliai mažiau teršia aplinką, todėl gyventojai ne tik sutaupo lėšų efektyviau pasigamindami šilumos energiją, bet ir prisideda prie švaresnės aplinkos, geresnės oro kokybės“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų. Kompensacinė išmoka apskaičiuojama pagal aplinkos ministro įsakyme nustatytus fiksuotus dydžius.
Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.
Gyventojai teikti prašymus galės iki lapkričio 3 d.
Gauti prašymai bus vertinami konkurso būdu pagal kvietime nustatytus kriterijus. Kompensacijos skyrimui jokios įtakos neturi paraiškos pateikimo greitis, todėl nesvarbu, ar prašymas pateiktas pirmąją ar paskutinę kvietimo dieną.
Šiemet per pirmąjį kvietimą APVA gavo beveik 3 tūkst. gyventojų prašymų pakeisti taršius katilus. Planuojama, kad beveik 2500 gyventojų įsirengs šilumos siurblius, kurių bendra galia siekia 29 MW. Beveik 450 gyventojų įsirengs biokuro katilus, kurių bendra galia siekia 10 MW galios.
Nuo šios priemonės įgyvendinimo pradžios 2012 m. Lietuvoje senus taršius katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė virš 15 tūkst. namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 32 mln. eurų.
Informacija parengta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
