Ilgalaikiai bedarbiai, gyvenantys iš pašalpų, kenčiantys nuo priklausomybių, besiskundžiantys pašlijusia sveikata ar prastu susisiekimu. Nei darbdaviai juos noriai įdarbina, nei patys motyvacija įsidarbinti trykšta. Bet, kaip parodė 2019-aisiais šešiose savivaldybėse išbandytas modelis, net ir čia ledai gali pajudėti.
Nuo 2019 metų Alytaus miesto, Akmenės rajono, Druskininkų, Pagėgių, Panevėžio miesto, Šilutės rajono savivaldybėse, bendradarbiaujant su Užimtumo tarnyba ir nevyriausybinėmis organizacijomis, išbandoma naujovė – ilgalaikiai bedarbiai, patiriantys socialinę riziką ir turintys daugybinių problemų, motyvuojami grįžti į darbo rinką, skatinama jų socialinė integracija ir užimtumas. 2020 m. panašios paslaugos pradedamos teikti dar 24 savivaldybėse.
Kiekvienam bedarbiui – individualus vertinimas
„Prasta sveikata besiskundusi projekto dalyvė įsidarbino vienoje įmonėje. Jai sugalvojus pereiti į kitą darbą, darbdaviai nenorėjo išleisti – tapo puikia darbuotoja. Ji ne tik pateisino, bet ir viršijo lūkesčius”, – pasakoja Pagėgių savivaldybės 
administracijos Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Asta Gečienė.
Ilgalaikė bedarbė, apie kurią pasakoja A. Gečienė, – viena iš 460 užimtumo skatinimo modelio dalyvių. Jos kolegos čia – ne tik priklausomybėmis ar sveikatos problemomis besiskundžiantys asmenys, bet ir vieniši vaikus auginantys tėvai; slaugantieji savo tėvus; neįgalius vaikus prižiūrintys žmonės; gyvenantys nutolusiose vietovėse; grįžusieji iš įkalinimo įstaigų; prekybos žmonėmis aukos; benamiai; asmenys, stokojantys socialinių įgūdžių ir panašiai. Kiekvienas jų individualiai buvo įvertintas atvejo vadybininko ir psichologo, o pagal tai buvo parinktos tinkamiausios paslaugos, padedančios spręsti socialines problemas, galinčios paskatinti socialinę integraciją, o kartu – ir įsidarbinimo galimybes.
Dažniausiai buvo teikiamos tokios paslaugos (galimos visos, išvadintos Socialinių paslaugų kataloge):
- Individualios ir grupinės psichologo konsultacijos;
- Teisinės paslaugos (informavimas ir konsultavimas, susijęs su įsipareigojimais, įsiskolinimais ir kita);
- Mokymai įvairiomis temomis (savivertė, finansinis raštingumas, skaitmeninis raštingumas, sveika gyvensena, savęs projektavimas darbo rinkoje);
- Krizių valdymo paslaugos (priklausomybės);
- Asmens sveikatos priežiūros paslaugos (stomatologija, psichiatro konsultacijos dėl priklausomybių ar kitų ligų);
- Lydimoji pagalba;
- Pavėžėjimas (paslaugos, darbas);
- Grupiniai užsiėmimai (pagalbos sau grupės).
Postūmio įsidarbinti kartais reikėdavo visai nedidelio, pavyzdžiui, jau minėta pagėgiškė motyvacijos įgavo greitai. Kitų įsidarbinimą palengvino tokios paslaugos kaip dantų protezavimas ar mokymas, kaip pasirūpinti asmenine higiena. Tačiau dažniausiai kelias – sudėtingesnis ir ilgesnis: kadangi projektas bus tęsiamas dar porą metų, dalis bedarbių toliau naudosis jo teikiamomis paslaugomis ir tokiu būdu stengsis grįžti į darbo rinką.
Kaip pabrėžia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vyriausioji patarėja užimtumo klausimais Asta Aranauskienė, ilgalaikiai bedarbiai, gaunantys piniginę socialinę paramą, patiriantys socialinę riziką ir turintys daugybinių problemų, yra daug individualaus ir nuoseklaus darbo reikalaujanti grupė, todėl reikia sutelkti visų padėti galinčių institucijų pastangas.
„Yra tokių bedarbių, kurie į modelį įtraukti tik liepą, todėl kai kurių paslaugų galėjo ir negauti. Be to, pusės metų ne visada užtenka – kartais paslaugų teikimas turėtų užtrukti netgi iki metų, todėl jiems sudaroma galimybė dalyvauti projekte ir šiais metais”, – aiškina ji.
Kokios pagalbos reikėjo labiausiai
Savivaldybių atstovai išskiria, kad bene labiausiai pasiteisino individualios ir grupinės psichologo konsultacijos. Dauguma bedarbių buvo patenkinti buvusia situacija ir įsidarbinti nė nenorėjo, tačiau mokymuose ir konsultuojant psichologui ėmė labiau pasitikėti savimi, vertinti save kaip lygiateisį darbo rinkos narį.
Dalis bedarbių nematė prasmės dirbti dėl užgulusių skolų – esą vos jiems gavus pajamų, jos būtų pasidalintos antstolių. „Skolos susidaro ir dėl greitųjų kreditų, ir dėl laiku nesumokėtų mokesčių, kai kuriais atvejais – ir dėl vaikams nemokėtų alimentų. Skolų turinčio žmogaus noras dirbti labai sumažėja, nes jis žino, kad dalis jo gaunamo darbo užmokesčio bus atskaitoma”, – aiškina Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė. Tačiau ir čia parodyta išeitis – klientai buvo konsultuoti skolų valdymo klausimais, kartu su jais sudaryti skolų antstoliams mokėjimo planai.
Dažną ilgalaikį bedarbį, ypač – iš regioninių vietovių, slegia ir susisiekimo problemos – gyvena atokiai, bet nevairuoja ar neturi automobilio. Tokiu atveju darbai siūlyti atsižvelgiant į viešojo transporto grafikus ar darbdavio galimybes pasirūpinti darbuotojų transportu, nesant kitos išeities – tiesiog pavėžėjant. Taip pat su savivaldybėmis tartasi, kad pavėžėjimo paslauga būtų teikiama ir pabaigus projekto įgyvendinimui – žmonės be trukdžių galėtų dirbti toliau.
Priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms – taip pat opi problema tarp ilgalaikių bedarbių. Tiesa, kaip pabrėžia Z. Ragėnienė, nemažai darbo yra dar iki pradedant priklausomybes gydyti – dažnas nepripažįsta, kad jo nedarbo priežastys slypi būtent čia. „Visų pirma žmogus turi suprasti, pripažinti sau, kad yra priklausomas – tik tada galima pereiti prie tokių paslaugų kaip priklausomybių gydymas”, – aiškina ji.
Pirmieji rezultatai
2019-ųjų pabaigoje skaičiuota, kad jau įsidarbino apie 17,5 proc. modelio dalyvių. Panašų modelį įgyvendinančių suomių pasiekimas yra apie 20 proc. įdarbintųjų per metus.
„Reikia įvertinti tai, kad ši tikslinė grupė – itin sudėtinga. Joje iškylančioms problemoms spręsti reikia laiko, o veiklos dėl savivaldybių tarybų sprendimų priėmimo ir viešųjų pirkimų vykdymo realiai prasidėjo kovo–balandžio mėnesiais”, – rezultatą aiškina Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja užimtumo klausimais.
Pasak jos, sunku prognozuoti, koks įsidarbinusiųjų procentas bus net ir po pusmečio: modelio dalyviai aktyviai migruoja, vis gaunama duomenų, kad dalis įsidarbinusių 2019-aisiais jau nebedirba, o dalis nedirbusių – jau įsidarbino.
Pavyzdžiui, Šilutės rajone situacija tokia: iš 91 modelyje dalyvavusių žmonių įsidarbinti pavyko 21 žmogui. Tačiau čia dirbanti asmeninė vadybininkė Vaida Lotuzienė įsitikinusi – ilgainiui įsidarbins daugiau jos kuruotų bedarbių. „Vieniems tiesiog nepasitaikė tinkamos darbo vietos, kiti laukia, kol pagerės sveikatos būklė. Svarbiausia, kad pavyko pažadinti norą dirbti”, – sako ji.
Pagėgių savivaldybėje modelio dalyvių – 50, o įsidarbino 10 iš jų. Dalis neįsidarbinusiųjų, pasak A. Gečienės, dirbti norėtų, bet koją taip pat kiša tinkamų darbo vietų nebuvimas.
Kas toliau?
Ilgalaikių bedarbių grįžimas į darbo rinką finansiškai bus skatinimas ir 2020-2021 metais. Europos socialinio fondo lėšomis projektas bus tęsiamas tose pačiose 6 savivaldybėse (skirta 4 mln. eurų dvejiems metams), o dar 24 savivaldybėse jis pradedamas valstybės biudžeto lėšomis (4 mln. eurų dvejiems metams). 2019-aisiais iš valstybės biudžeto modeliui skirta 1 mln. eurų, bet pasibaigus metams 622 tūkst. buvo sutaupyta: identifikuotos paslaugos, kurias dalyviai gali gauti savivaldybėse be papildomo finansavimo, kai kurių paslaugų kainos buvo mažesnės, nei tikėtasi.
Ateityje ketinama įtraukti naujų paslaugų, kurių poreikis išryškėjo 2019 metais: ilgalaikiams bedarbiams gali pasitarnauti mentorystė, kai kuriais atvejais naudinga su darbdaviu sudaryti pameistrystės darbo sutartį nesudarius mokymo sutarties, klientams reikalingas ir palaikymas darbo rinkoje (pagalbos teikimas asmeniniui, kuris jau įsidarbino).
Atvejo vadybininkai rūpinasi ne tik modelio dalyvių užimtumo skatinimu, motyvavimu bei individualizuota pagalba, bet ir pinigine socialine parama. Projektas taip pat skatina bendradarbiavimą tarp valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų bei organizacijų, teikiančių užimtumo skatinimo, motyvavimo paslaugas ir piniginę socialinę paramą nedirbantiems.
Užimtumo skatinimo ir motyvavimo paslaugų nedirbantiems ir socialinę paramą gaunantiems asmenims modelį, finansuojamą Europos socialinio fondo lėšomis, įgyvendina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Užimtumo tarnyba bei partneriai – savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos.
LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija
