Kalvarijos miestelyje (Marijampolės apskrityje) prie jau dalinai restauruoto Kalvarijos pašto stoties pastatų komplekso besiglaudžianti Kalvarijos evangelikų liuteronų bažnyčia primena tą neilgą laikotarpį, kai 1795–1817 m. Kalvarija su kairiuoju Nemuno krantu priklausė Prūsijai.
Tuo metu čia atsikėlė evangelikai liuteronai. Jų bendruomenė Kalvarijoje žinoma nuo 1800 m., tačiau dar ilgai savo bažnyčios neturėjo, pamaldoms rinkdavosi pas savo tikėjimo žmones į namus. 1828 m. Kalvarijos evangelikai liuteronai iš carinės Rusijos valdžios išsirūpino žemės sklypą prie kelio Peterburgas–Varšuva, pasistatė bažnyčią ir 1832 m. ją pašventino. Dauguma evangelikų liuteronų buvo vokiečiai. Didėjant tikinčiųjų skaičiui, bažnyčia 1890 m. buvo padidinta, 1938 m. atliktas bažnyčios kapitalinis remontas. Pamaldos laikytos vokiečių ir lietuvių kalbomis.
Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo stipriai nuniokota, nugriauti bokšteliai, kurie nebuvo atstatyti. Vėliau, rekonstravus pastatą, buvo pakeistos langų angos, pristatyti neautentiški priestatai. Sovietmečiu uždarytoje bažnyčioje įkurta sporto salė, dirbtuvės.
2015 m. buvo parengtas tvarkybos darbų projektas, ketinta restauruoti šį valstybės saugomą regioninio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektą (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 2583), tačiau nebuvo gautas finansavimas.
Stengiantis neprarasti šio su miesto istorija glaudžiai susijusio pastato, Kultūros paveldo departamento Alytaus–Marijampolės teritorinio skyriaus specialistai ir Kalvarijos savivaldybės administracijos atstovai vasario 21 d. tarėsi dėl jo tvarkybos darbų.
Apsvarstytos galimybės kuo greičiau parengti reikiamus dokumentus finansavimui gauti. Atkūrimo darbais ketinama ne tik restauruoti pastatą, bet ir atkurti buvusią varpinę, iš kurios ateityje galėtų sklisti varpo dūžiai.
