ELTOS šaltiniai praneša, jog Vilniuje ketinama atidaryti Indijos ambasadą. Tą, po susitikimo su Indijos premjeru, taip pat patvirtino šiuo metu ten viešintis Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Pats faktas, jog Lietuva stiprina savo ryšius su jai draugiška valstybe džiugina. Bet stebina kitkas. Kodėl per daugiau nei 30 valstybės nepriklausomybės metų mes iki šiolei neužmezgėme tvirtų ryšių su didžiausia populiaciją turinčia demokratine valstybe pasaulyje? Štai autoritarinė Kinija ambasadą Lietuvoje įkūrė dar 1992 metais. Kuri 2021 m. lapkričio mėn., pažeminus dvišalių santykių lygį, buvo pervadinta į Kinijos Liaudies Respublikos reikalų patikėtinio biurą. Vien dėl nepatikusio Taivano ambasados pavadinimo. Apie slapta taikomas sankcijas Lietuvai net nesiplėsiu.
Indija, turinti net 1.38 milijardo(!), žmonių rinką buvo tarsi šešėlyje. Stabili, demokratinę sistemą turinti valstybė, tikrai gali atstoti kaprizingą ir nuolat sąlygas diktuojantį rytų drakoną. Visgi, pagal Užsienio reikalų ministerijos duomenis, dar 2019-2020 metais Lietuvos dvišalė prekyba su Indija tesudarė tik 124.6 mln eurų. Iš kurių eksportuota buvo už 71 mln. Eur. Daug mažiau nei su Kinija, į kurią vien eksportas sudarė 300 mln.
Tiesa, jei Lietuvai Indija ilgą laiką buvo „tolimas“ kraštas, tai Indijos verslininkai Lietuvą bandė atrasti kur kas anksčiau. Deja, ne viskas klostėsi sėkmingai. Vienas garsiausių atvejų buvo 200 mln. eurų turėjusios siekti investicijos Rokiškio rajone. Ten turėjo iškilti dvi Indijos verslininkų gamyklos. Vienoje turėjo gaminti medvilnę, siūlus ir mišrius verpalus. Kitos būsimi 200 darbuotojų turėjo užsiimti skardinių gamyba. Tačiau visi šie planai, subliuško. O dvi įmonės, turėjusios prižiūrėti šiuos projektus, jau 2021 m. buvo sustabdžiusios savo veiklą.
Visgi, pagrindinis dalykas, šiuo metu kreipiantis visų žvilgsnius į Indiją, yra ne ekonominis, o politinis. Tai auganti būsima supergalia. Kartu ši šalis yra demokratinių ir autoritarinių jėgų susidūrimo laukas dabartiniame Rusijos – Ukrainos karo fone. Indija iki šiolei pirko rusišką naftą. Tiesa, tai nėra dideli kiekiai. ,,BBC News” duomenimis, 2021 m. Rusijos nafta tesudaro virš 2% visos perkamos naftos. Didžiausias kąsnis tenka Irakui ir Saudo Arabijai. Norėdamas tai pakeisti, Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas, dar mėnesio pradžioje lankėsi Indijoje. Ir sėkmingai „prakišo“ papildomą naftos sandėrį Indijai. Į tai suskubo reaguoti JAV diplomatija ir jau atsakomajame vizite buvo sutarta, kad Indija kol kas papildomai naftos iš Rusijos nebepirks.
Kita Indijai svarbi sritis – ginkluotė. Indijos ginkluotės pagrindą sudaro rusiška technika. Deja, nepriklausomybę atkūrusiai, besivystančiai šaliai teko pirkti tai ką pajėgia. O čia, kur buvus kur nebuvus „pagalbos ranką“ ištiesė Rusija. Puikiai suprasdamas buvusios kolonijos bėdas, D. Britanijos premjeras Borisas Džonsonas pats prieš savaitę lankėsi Indijoje. Vienas iš jo tikslų – užtikrinti pagalbą šaliai ginkluotės srityje. Tokiu būdu nukertant dar vieną Rusijos ekonomikos čiuptuvą.
Galbūt neatsitiktinai šią savaitė įvyko ir Lietuvos vizitas į šią valstybę. Indijos atidaroma ambasada reiškia ne tik dvišalių santykių stiprinimą. Bet tai kartu yra šios didelės šalies Lietuvos mažas timptelėjimas į šviesos pusę. Galų gale, po ambasados atidarymo, tikėtina sulauksime ir ženklesnės Indijos verslininkų delegacijos Lietuvoje. Kaip tai jau įvyko po Taivano ambasados atidarymo. Ateityje tai būtų papildomas šansas pritraukti naujus investuotojus ir Sūduvos kraštui.
Giedrius Iškauskas
