Šaltuoju sezonu siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių preparatų.
Piktybiškai sukurtose, paprastai net ne Lietuvoje registruotose, interneto svetainėse minima produkcija dažniausiai pristatoma kaip inovatyvus vaistas ar priemonė, išgelbstinti nuo ligų. Šiuos produktus raginama įsigyti „čia ir dabar“, su didžiule akcija. Tokių siūlymų pasitaiko ir spaudoje. Kaip atskirti, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir neužkibti ant sukčių kabliuko?
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, jog vienintelis būdas įsigyti kokybiškus ir saugius vaistus – pirkti tik vaistinėse arba jų internetinėse svetainėse, kurios yra pažymėtos specialiu logotipu, nurodančiu, kad šioje vaistinės internetinėje svetainėje pirkti vaistus yra saugu.
Logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje). Lietuvoje internetu leidžiama įsigyti tik nereceptinių vaistų.
Ar siūlomas įsigyti vaistas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą, Bendrijos vaistinių preparatų registrą ar Lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų sąrašą, patikrinti galima visai paprastai. Tereikia atsidaryti šią nuorodą: https://vapris.vvkt.lt/vvkt-web/public/medications ir įrašyti produkto pavadinimą.
Lietuvoje gyventojams galima reklamuoti tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus. Tad jei „stebuklinga priemonė” nėra registruota minėtame registre, tikėtina, kad šis produktas – tikrai ne vaistas.
Piktybiškai sukurtos interneto svetainės, kuriose siūloma įsigyti vienokį ar kitokį preparatą, išsiskiria ir specifiniu savo stiliumi: daug rėksmingų spalvų ir dar rėksmingesnių šūkių. Dauguma rubrikų, skilčių ar ikonų yra neaktyvios, pats tekstas „suveltas“, tarsi pažodžiui išverstas iš užsienio kalbos, dažniausiai su gramatinėmis klaidomis.
Svetainėse cituojami fiktyvūs gydytojai. Įvedus jų pavardes į google paiešką, dažniausiai nei tokių asmenų, nei tokių gydymo įstaigų, kurios pateikiamos kaip jų darbovietė, nerandama. Dar vienas ryškus bendras fiktyvių svetainių bruožas tas, kad jos tarpusavyje – labai panašios. Kartais naudojama ta pati platforma, pakeistas būna tik preparato pavadinimas bei pastarojo nuotrauka.
Kai kuriose fiktyviose interneto svetainėse nurodomas telefonas, kuriuo raginama paskambinti ir produktus užsisakyti „čia ir dabar“, kol dar galioja akcija. Atsiliepę asmenys dažniausiai kalba su didžiuliu entuziazmu, skubina nedvejoti, pažada papildomų dovanų ar nuolaidų. Paklausti, ar tai išties patikimas, legalus, registruotas vaistas, nesutrinka, aiškina, jog jis labai populiarus užsienio šalyse, kad Lietuvoje tai dar naujiena, kad Lietuvos institucijos kaip tik dabar sprendžia šį klausimą ir kad visai netrukus produktą bus galima įsigyti visose vaistinėse. Kartais teigiama, jog produktas specialiai neregistruojamas, nes taip nukentėtų farmacijos verslas.
Turint bent menkiausią abejonę, kad siūlomas pirkti produktas yra neaiškios kilmės preparatas, geriau jo neįsigyti. Neverta rizikuoti savo sveikata.
Internete ar spaudoje pastebėjus klaidinančią „neaiškių“ produktų reklamą, kreiptis reikėtų į Lietuvos Respublikos Konkurencijos.
Jei internetu siūloma įsigyti maisto papildų, dėl jų konsultuotis reikėtų su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, jei medicinos prietaisų – su Valstybine akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Informacija paviešinta alfa.lt naujienų portale
