Iš Suvalkų krašto prievarta atsidūrę Sūduvoje

 

Slaptasis Molotovo – Ribentropo paktas padalino  Europos  žemėlapį į dviejų agresorių įtakos zonas. Būtent jis nulėmė tolimesnį Suvalkų krašto žmonių  likimą.

Vokietijos ir TSRS 1941 m. sausio 10 d. susitarimu dėl gyventojų mainų (toliau GMS – gyventojų mainų susitarimas) prievarta pagal tautinį požymį iš Suvalkų krašto  į TSRS okupuotos Lietuvos teritoriją buvo perkelta 14 000 asmenų. Perkėlimo metu jie neteko Lenkijos pilietybės. Dauguma jų buvo apgyvendinti Sūduvoje pagal tą patį GMS į Reichą repatrijavusių žmonių ūkiuose ir namuose. Taip ne savo noru iš Suvalkų perkeltieji žmonės 1941 metais tapo Lietuvos TSR piliečiais.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1991 m. kovo 11 d., jie įgijo nepriklausomos Lietuvos pilietybę. Tačiau  kai LR Seimas pradėjo priiminėti  restitucinius ir kompensacinius įstatymus, Lietuvoje gyvenantys Suvalkų krašto  asmenys pateko į priimtų įstatymų užribį dėl to, kad jie Lietuvos piliečiais nebuvo iki 1940 m. birželio 14 d. (?!)

Kai Seimas 1996 metais ruošėsi priimti Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą, Suvalkiečių draugijos taryba įteikė Seimui prašymą su argumentuotais įrodymais apie GMS ir jo pasekmes. Seimo 1997 metais priimtame įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje  įtvirtinta galimybė išspręsti perkeltųjų  pagal GMS  asmenų problemas. Tačiau ne visi įstatymus įgyvendinančių institucijų valdininkai sugebėjo „perskaityti“ GMS ir laiku priimti įstatymų pataisas.

GMS yra tarptautinė teisinė problema. Tad sprendžiant klausimus  reikėjo išsamiai  įsigilinti į seniai vykusius procesus, išsiaiškinti kaip juos išsprendė kitos valstybės.  Vokietijos Fedaracinės Respublikos Bundestagas nuo 1994 metų  ruošėsi ir 2000 metais priėmė  fondo “ATMINTIS, ATSAKOMYBĖ IR ATEITIS“ įstatymą.  LGGRTC  įgyvendinantis Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymą privalėjo siekti, kad visi Lietuvos piliečiai, nežiūrint teritorijos, kurioje jie vykdė priverstinius darbus, gautų iš šio fondo kompensacijas. Tačiau tuometinė LGGRTC generalinė direktorė  nesugebėjo įsigilinti į minimo fondo  nuostatas  ir sutrukdė kai kuriems Lietuvos piliečiams ir daugumai perkeltųjų pagal GMS šeimų nariams ir jų vaikams gauti šio fondo anketas. Nežiūrint šių trukdymų draugijos tarybai  pavyko užregistruoti beveik 300 asmenų. Jie gavo fondo anketas ir jeigu nustatytu laiku susitvarkė ir išsiuntė reikalingus dokumentus,  Vokietija per Hansa banką perkeltiesiems pagal GMS asmenims ir jų vaikams, gimusiems okupacijų metais, 2008 metais jau eurais baigė  išmokėti kompensacijas už 1941-1945 metų priverstinį darbą.

GMS buvo ne tik  gyventojų, bet ir jų nuosavybės teise turėto turto mainai. Todėl  pavėluotai priimtos kai kurių restitucinių ir kompensacinių  įstatymų pataisos pažeidė perkeltųjų šeimose okupacijų metais gimusių įpėdinių teises. Jie tapo  amžinaisiais tremtiniais ir šiandien dar yra nelygiateisiai Lietuvos piliečiai.

Pagal GMS 1941 m. iš Suvalkų buvo perkelta 14 000 asmenų, o nukentėjusio – perkeltojo statuso pažymėjimą ir nukentėjusio asmens valstybinę pensiją nuo 2005 m. liepos 1 d. gavo tik 2 320 (tokie buvo to meto LGGRTC  daviniai). Ne visi garbaus amžiaus nukentėjusieji sulaukė, kol Seimas kas penkti metai priimdavo pavėluotą  įstatymą. Dėl to didėjo nusivylimas valdžios pažadais.

Dokumentų tvarkymas reikalavo daug pastangų, tad ne visi to ėmėsi. Kai kurie piliečiai „atsibudo per vėlai“, tad mėgindami ieškoti kompensacijų, atsiduria pasipinigautojų spąstuose. Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ tarybos nariai ne kartą girdėjo, kad Vilkaviškyje yra „specialistas – gelbėtojas“, kuris tvarko dokumentus kompensacijoms iš Vokietijos gauti. Šių „gelbėtojų“ paslaugos nėra pigios. Tuo įsitikino viena draugijos narės dukra, norėjusi sutvarkyti savo motinos ir dviejų tetų kompensacijų gavimo dokumentus. Nuvykusi į Vilkaviškį tik dėl to, kad neturėjo visų reikalingų dokumentų, susitikimą atidėjo kitam kartui. Tačiau po mūsų pakalbio ji sužinojo tikrąją situaciją ir pas „geradarį“ vargu ar dar kartą vyks. Vienas toks teisininkas dar nuo 2016 metų labai aktyviai reiškėsi Klaipėdoje. Prieš porą metų jis baigė savo veiklą šioje „ašarų pakalnėje“, o skaudžias jo nepigių paslaugų pasekmes pajus apie 30 Lietuvoje gimusių asmenų, iki šiol neturinčių prilygintojo nukentėjusiam-perkeltajam asmens pažymėjimo. Manoma, kad gal būt šio veikėjo įtakojami jie 2016 m. pareiškė raštu, kad nutraukia Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ narystę. Šis faktas  paaiškėjo šiemet  Klaipėdos narių grupės susirinkimo metu. Kaune  prieš porą metų  teko aiškintis su vienos valstybinės įstaigos  darbuotoja, kuri teigė, kad niekas jai negali drausti neva padėti žmonėms nesusigaudantiems įstatymuose. Paklausus, kokiu pagrindu ši savivaldybės tarnautoja reikalauja  sprendimui perteklinių dokumentų, už kuriuos tenka mokėti, to ji man nesiteikė  paaiškinti. Ši mano straipsnio dalis skamba kaip senajame kaime charakterizuojamas  gandas – „Sakė boba vienaakė“… Kalbų ir vėjų nesugaudysi. Bet tokie iš visur sklindantys gandai ne kartą turi ir realų pagrindą. Gal būt tai naujas pasipelnymas iš  likimo nuskriaustų ir įstatymų painiavoje nesusigaudančių pagyvenusių žmonių,  apgaudinėjimas siekiant savanaudiškų tikslų?

Dar 2011 m. mūsų draugijos taryba išsiaiškino, kad jokie individualūs asmeniški prašymai Vokietijos FR Bundestagui nebus svarstomi po to, kai Lietuvos Respublikos  Seimo 2010 m. birželio 3 d. priimtos Rezoliucijos įgyvendinimas nutrūko dėl  Lietuvos Vyriausybės nevienodo dviejų okupacinių režimų  pasekmių vertinimo.

Suvalkiečių draugija  „Suvalkija“ 2015 m. Marijampolėje surengė konferenciją „20  metų demokratijos ir žmogaus teisių sargyboje“, kur buvo daug diskutuojama visomis čia minėtomis temomis. Šiemet Seimo  Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties  komisija mūsų draugijos prašymu paruošė Valstybinių pensijų 11straipsnio įstatymo pakeitimo projektą. Jei tam bus pritarta, šias pensijas turėtų gauti 186 Lietuvos  piliečiai, turintys  LGGRTC nukentėjusio-perkeltojo asmens pažymėjimą.

Taip bus įgyvendintas svarbiausias Suvalkiečių draugijos „Suvalkija“ 1994 metais LR Teisingumo ministerijoje įregistruotuose įstatuose išsikeltas uždavinys. Tokius  tikslus užsibrėžti ir įgyvendinti  buvo galima  tik  visų marijampoliečių ir jų išrinktų Seimo narių pagalbos dėka.

Suvalkiečių draugijos „SUVALKIJA“ pirmininkė

Birutė  Kižienė (tel.: 8-673-86853)

Jums gali patikti

Komentavimas negalimas