Įstatymo pakeitimas atvertų naujas galimybes ir sutaupytų milijonus
Dešimtys milijonų eurų – tokią grynąją ekonominę naudą Lietuva būtų gavusi per trejus metus, jei šalyje galiotų kiek kitokia profesinio rengimo tvarka. Šiuo metu nekvalifikuoti darbo neturintys šalies gyventojai neturi galimybės dalyvauti tęstiniame profesiniame mokyme.
„Jau senokai diskutuojama apie Profesinio mokymo įstatymo pakeitimus, tačiau sprendimų, kurie atneštų apčiuopiamą naudą ir piliečiams, ir verslui, ir valstybės biudžetui, kol kas nėra. Permainos darbo rinkoje paskatino mus išsamiau panagrinėti šitą situaciją“, – sakė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė.
Ji atkreipė dėmesį, kad robotizacija ir spartėjanti procesų automatizacija kelia vis didesnę grėsmę nekvalifikuoto darbo vietoms, o tokių darbuotojų įsitraukimas į mokymus kasmet nuosekliai mažėja. Pramonė jau ne vienerius metus susiduria su kai kurių profesijų kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu.
„Šiuo metu tęstinis profesinis mokymas yra skirtas ne pirmajai kvalifikacijai įgyti, todėl užkerta kelią daugybei žmonių įsilieti į darbo rinką. Pakeitus tvarką jis būtų teikiamas asmeniui, siekiančiam įgyti pirmąją kvalifikaciją, tobulinti jau turimą bei norinčiam įgyti aukštesnį tos pačios kvalifikacijos lygį ar kitą kvalifikaciją. Pagal Užimtumo įstatymą, tęstinis profesinis mokymas galėtų būti teikiamas neatsižvelgiant, ar asmenys yra įgiję kvalifikaciją“, – paaiškino G.Vitė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, jei 3,5 proc. darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos būtų turėję galimybę dalyvauti profesiniame mokyme, per trejus metus (2018-2020 m.) jų sukuriama grynoji ekonominė nauda būtų siekusi iki 4 mln. eurų. Valstybė, nemokėdama išmokų šiems asmenims, būtų sutaupiusi apie 7 mln. eurų. Maža to, įsitraukę į darbo rinką šie žmonės per trejus metus būtų sumokėję apie 29 mln. eurų mokesčių.
Šie duomenys gauti taikant kontrafaktinio poveikio vertinimo metodus, kurie, Europos Komisijos teigimu, yra patikimiausi būdai nustatyti aktyvios darbo rinkos politikos priemonių poveikį.
Investicija, kurios reikėtų tokių asmenų profesiniam mokymui pagal Užimtumo tarnybos finansuojamas programas, būtų siekusi iki 23 mln. eurų per trejus metus.
Įvertinti ir kiti scenarijai, į programas įtraukiant mažesnį skaičių tokių žmonių. Jei galimybę dalyvauti profesiniame mokyme turėtų vos 1 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų be kvalifikacijos, jų sukuriama grynoji ekonominė nauda per tą patį laikotarpį būtų siekusi iki 2,3 mln. eurų. Išmokoms būtų sutaupyta iki 2 mln. eurų, o jų sumokėtų mokesčių suma būtų sudariusi iki 8 mln. eurų per trejus metus.
2021 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 106 tūkst. nekvalifikuotų asmenų. Iš jų 57,8 proc. – vyresni nei 29 metų. Palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu, žemos kvalifikacijos bedarbių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus (58,8 tūkst.). Ši tendencija fiksuojama ir kitais mėnesiais.
Per pastaruosius penkerius metus Užimtumo tarnyboje kasmet vidutiniškai įregistruojama 56 tūkst. laisvų nekvalifikuoto darbo vietų ir 103 tūkst. darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams. Akivaizdu, kad darbdaviai pateikia beveik dukart daugiau darbo pasiūlymų kvalifikuotiems darbininkams nei nekvalifikuoto darbo ieškantiems.
Tai liudija ir įdarbinimo statistika – per 2020 m. įregistruota 23,3 proc. daugiau darbo neturinčių nekvalifikuotų darbininkų nei jiems skirtų darbo pasiūlymų. Tuo tarpu laisvų darbo vietų kvalifikuotiems darbininkams registruota 46 proc. daugiau nei tokio darbo ieškančių.
ŠI pandemija dar kartą parodė, kad kvalifikuoto darbininko darbo vieta – tvaresnė nei nekvalifikuoto. Nevienodas ir jų atsparumas krizėms: per 2020 m. laisvų nekvalifikuoto darbo vietų registruota 17,2 proc. mažiau nei 2019 m. Kvalifikuotiems darbininkams skirtų darbo vietų registruota 2,2 proc. daugiau nei 2019 m..
Pirminio profesinio mokymo programos yra ilgos, apimančios bendruosius dalykus, sutelktos į bazinius profesinius įgūdžius. Tuo tarpu tęstinio profesinio mokymo programa yra intensyvesnė, joje telkiamasi į profesinių įgūdžių stiprinimą, kuriuos bedarbiai būna įgiję per savo darbo patirtį. Intensyvesnis mokymas – patrauklesnis vyresnio amžiaus, darbo patirties turintiems asmenims, kurie mokymą turi derinti su finansiniais, šeimos ir kitokiais įsipareigojimais.
Pirminio profesinio mokymo dalyviai neretai kartu su pirmąja kvalifikacija siekia įgyti vidurinį ar pagrindinį išsilavinimą. Nemaža dalis mokymąsi nutraukia dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Tikėtina, kad po Užimtumo tarnybos vykdomos detalios atrankos, į profesinio mokymo programas būtų atrinkti labiau motyvuoti ir apsisprendę dėl karjeros krypties asmenys.
Užimtumo tarnybos informacija