Pernai Testamentų registrui patikėta saugoti 19,5 tūkst. naujų testamentų. Registruoti turto palikimą ryžtasi vis jaunesni žmonės.
Vidutiniškai testamentų registrui perduodama apie 20 tūkstančių naujų testamentų per metus. Dažniausiai testamentus sudaro vyresni kaip 70 metų asmenys. Pernai net 40 procentų padaugėjo jaunų asmenų iki 30 m., besirūpinančių kam palikti turtą po mirties. Tai rodo, jog jauni žmonės tampa vis labiau atsakingi ir vertina galimybę išreikšti savo valią ir rūpestį įpėdiniais, kurie, remiantis įregistruotu faktu, turi galimybę tą valią įgyvendinti.
2020 metais moterys sudarė apie 14 tūkstančių testamentų, vyrai – apie 8 tūkstančius.
Dažniausiai testamentą, kuriame surašoma, kokį turtą ir kam žmogus palieka po mirties, tvirtina notaras. Tačiau žmogus gali surašyti ir asmeninį testamentą, šis turi būti surašytas testatoriaus ranka. Jame privalo būti įvardintas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta bei testatoriaus valia, taip pat privalus testatoriaus parašas. Toks testamentas negali būti atspausdintas.
Asmeninis testamentas, perduotas saugoti notarui, taip pat registruojamas Testamentų registre. Jei asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui, ne vėliau kaip per vienerius metus po testatoriaus mirties, jį būtina pateikti tvirtinti teismui.
Testamentų registro duomenys apie sudarytus testamentus ir palikimo priėmimo faktus yra teikiami tik po testatoriaus mirties.
Teisingumo ministerija yra Testamentų registro valdytojas. Šis registras nėra viešas, kaupiami duomenys tik apie testamento sudarymo faktą, o informacija apie jo turinį, testatoriaus išreikštą valią ir paveldėtą turtą, nėra registruojama.
Testamentų registre saugoma informacija apie beveik pusę milijono testamentų, kuriuos sudarė Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys asmenys.
Teisingumo ministerijos informacija
