Pasirinkimas, ant kurios rankos nešioti laikrodį, daugeliui atrodo tik įpročio ar patogumo klausimas. Tačiau psichologų teigimu, šis sprendimas gali atskleisti gilesnius asmenybės bruožus. Nors dauguma dešiniarankių laikrodį segi ant kairės rankos, tie, kurie renkasi dešinę, dažnai tai daro dėl dviejų pagrindinių psichologinių priežasčių.
Sustiprintas laiko kontrolės poreikis
Pirmoji priežastis yra susijusi su noru geriau kontroliuoti laiką. Dešinė ranka daugumai žmonių yra dominuojanti – ja rašoma, gestikuliuojama ir atliekama dauguma kasdienių veiksmų. Laikrodis ant šios rankos patenka į regos lauką kur kas dažniau, net ir nesąmoningai.
Psichologų nuomone, tai rodo stipresnį poreikį jausti laiko tėkmės kontrolę. Asmenys, nešiojantys laikrodį ant dešinės rankos, dažnai pasižymi punktualumu, polinkiu planuoti ir vertina struktūrą. Jiems svarbu ne tik žinoti, kiek valandų, bet ir nuolat jausti, kiek laiko praėjo ar kiek jo liko iki svarbaus įvykio. Laikrodis ant aktyvios rankos tampa ne tik aksesuaru, bet ir nuolatiniu priminimu apie laiko valdymą, suteikiančiu ramybės ir pasitikėjimo jausmą.
Tylus individualizmas ir nepriklausomumas
Antroji priežastis – sąmoningas ar pasąmoninis nukrypimas nuo visuotinai priimtos normos. Maždaug 90 proc. žmonių laikrodį nešioja ant kairės rankos, todėl pasirinkimas segėti jį ant dešinės yra išsiskiriantis.
Tai nėra demonstratyvus maištas, o veikiau „tylaus individualizmo“ išraiška. Toks pasirinkimas signalizuoja, kad žmogus yra linkęs priimti sprendimus savarankiškai, remdamasis asmeniniu patogumu ar nuomone, o ne visuomenės konvencijomis. Jam nereikia išorinio patvirtinimo, kad jo pasirinkimas yra „teisingas“. Šis bruožas dažnai atsispindi ir kitose gyvenimo srityse – tokie žmonės ramiai ir užtikrintai eina savo pasirinktu keliu, neprovokuodami aplinkinių, bet ir nepasiduodami jų įtakai.
Ką svarbu įvertinti
Svarbu paminėti, kad šios psichologinės įžvalgos nėra universalios. Pavyzdžiui, kairiarankiams nešioti laikrodį ant dešinės rankos yra natūralus ir praktiškas pasirinkimas, nes kairė ranka jiems yra dominuojanti. Tačiau dešiniarankių atveju šis sprendimas dažnai būna neatsitiktinis.
Kontrolės poreikis ir individualizmas nebūtinai vienas kitam prieštarauja – jie gali sėkmingai papildyti vienas kitą, formuodami asmenybę, kuri žino, ko nori, ir kryptingai siekia savo tikslų, nekreipdama dėmesio į visuomenės nustatytas normas.
