Namuose išmetamas maistas sudaro didžiausią dalį viso iššvaistomo maisto kiekio.
Dažniausiai tai – vaisiai, daržovės ir jau paruošti patiekalai, tačiau bendrovės „Ekonovus“ įsteigtos Tvarumo akademijos vadovė Vilmos Balčiauskaitės teigimu, šiukšlių dėžes pasiekia kone visų rūšių maisto produktai, o to išvengti galima prisimenant kelias pagrindines taisykles.
„Kai maistas išmetamas arba iššvaistomas, ištekliai, kurie buvo reikalingi jam pagaminti – vanduo, žemė, darbo jėga, kapitalas, laikas ir kiti – nueina perniek. Tai neabejotinai prisideda prie į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir klimato kaitos, mažina maisto prieinamumą“, – pabrėžia bendrovės „Ekonovus“ atstovė.
Vien Lietuvoje, praėjusiais metais, Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per metus galėjo būti iššvaistoma beveik 400 tūkst. tonų maisto. Vienam žmogui tai – 141 kg maisto produktų, iš kurių didžiausia dalis – net 86 kg – išmetama namuose.
„Maisto švaistymo mažinimas yra laipsniškas procesas, tad net ir nedideli jūsų kasdienių įpročių pokyčiai laikui bėgant situaciją gali smarkiai pakeisti“, – teigė V. Balčiauskaitė.
Artėjant Tarptautinei informuotumo apie maisto švaistymą ir jo praradimus dienai, specialistė dalinasi patarimais, kaip sumažinti namuose išmetamo maisto kiekius.
Planuoti kelis žingsnius ir patiekalus į priekį
Mažinti išmetamo maisto kiekius svarbu dar iki jam patenkant į namus. Todėl išankstinis planavimas ir detalus apgalvojimas, kiek ir kokių maisto produktų įsigysite, yra pirmas žingsnis, siekiant vengti švaistyti maistą.
„Kai planuojate maistą, aiškiai žinote, kokių konkrečių produktų jums reikia. Taip tikimybė, kad maisto prekių parduotuvėje ar kitoje prekybos vietoje pirksite per didelį kiekį maisto produktų ar tų, kurie nėra reikalingi, sumažėja, – kalbėjo V. Balčiauskaitė. – Dar labiau ji sumažėja, jei maistą planuojate kelioms dienoms į priekį ir į prekybos vietą įžengiate su tiksliu produktų sąrašu rankoje.“
Visa tai, „Ekonovus“ atstovės teigimu, padeda nesiblaškyti, išvengti nereikalingų ar akį traukiančių produktų įsigijimo bei sutaupyti. Ne tik laiko, bet ir pinigų.
„Planuodami maistą, jį renkamės sąmoningiau, įvertiname, ar tikrai galėsime sunaudoti, ar neteks jo išmesti. Nusprendžiame, kuriuos produktus tikrai panaudosime mėgstamam patiekalui gaminti, kurių pakaks ne vienam jų, o kurie – labiau akimirkos užgaida. Taip mažiname atliekų kiekį ir saugome savo bei aplinkos sveikatą. Maisto planavimas yra paprastas, bet veiksmingas būdas prisidedantis prie maisto švaistymo ir su juo susijusių problemų mažinimo“, – kalbėjo specialistė.
Laikyti matomose vietose
Kelias link mažesnio maisto švaistymo namuose nesibaigia ties jų slenksčiu. Sąmoningo požiūrio reikalauja ir produktų naudojimas namuose. Dažniausia priežastis, kodėl jau įsigytas maistas patenka į šiukšliadėžę, V. Balčiauskaitės teigimu, susijusi su netinkamu jo laikymu.
„Paprastai įvairius maisto produktus išmetame todėl, kad laiku nespėjome jų suvartoti, jie ėmė gesti, atsirado netinkamas kvapas, pasikeitė išvaizda ir skonis, taip pat dėl to, kad jų įsigijome arba pasigaminome per didelį kiekį. Siekdami to išvengti daugiau dėmesio turime skirti produktų laikymui“, – patarė tvarumo specialistė.
Tą daryti vertėtų tik pradėjus kraustyti pirkinių krepšelį. „Parėję iš parduotuvės ir dėliodami maisto produktus į jiems skirtas vietas, laikykitės vienos paprastos taisyklės: naujesnius ir ilgiau galiojančius produktus dėkite į lentynos ar stalčiaus galą, blogiau matomas šaldytuvo vietas, o seniau įsigytus, tuos, kuriuos reikia suvartoti greičiau, laikykite arčiau. Taip maisto produktus vartosite racionaliau, nepamiršite jų greičiau, nei jie spės sugesti“, – sakė V. Balčiauskaitė. Anot jos, labai dažnai vaisiai ir daržovės atsiduria šaldytuve esančiuose stalčiuose, kur apie jų buvimą pamirštame ir galiausiai išmetame.
Ta pati taisyklė galioja ir konservuotam maistui, kurį tie, kas turi galimybę, laiko vėsiuose rūsiuose – kuo toliau padėti stiklainiai su raugintais agurkais ar vyšnių uogiene, tuo didesnė tikimybė, kad stovi jie ten jau kuris laikas ir, tikėtina, dar užsibus.
Tiesa, tik arčiau padėti maisto produktų neužtenka. Labai svarbu juos tinkamai laikyti – tiek šaldytuve, tiek kitose vietose. Tai leidžia prailginti jo galiojimo laiką ir išsaugoti kokybę.
„Sausiems ir biriems maisto produktams naudokite sandarius, stiklinius ar keramikinius indus, padėkite juos sausoje, tamsioje vietoje. Įsitikinkite, kad šaldytuve nustatyta tinkama temperatūra, žalią mėsą ir paukštieną laikykite žemiausioje lentynoje, kad bakterijos nepasklistų ant kitų produktų.
Maisto produktus šaldykite porcijomis, nedėkite jų į šaldiklį pakartotiniam užšaldymui. Pažymėkite užšaldymo datą – tai padės senesnius produktus suvartoti greičiau. Vasarą ir rudens pradžioje venkite vaisius ir daržoves laikyti lauke ar kitoje vabzdžiams gerai pasiekiamoje vietoje“, – sakė tvarumo ekspertė ir pridūrė: tai tik dalis paprastų ir kasdienių patarimų, kurios visi žino, tik dažnai dėl skubos ar nuovargio pamiršta.
Verta atkreipti dėmesį, kad kuriuos maisto produktus galime ne tik užšaldyti, bet ir konservuoti, marinuoti, gaminti padažus, virti uogienes, džemus ir sirupus, taip galima išgelbėti ir jau ne pirmo šviežumo gėrybes.
Tinkamai atsisveikinti
Jei vis dėlto maisto produktų laiku suvartoti nepavyko, nemeskite jų tiesiog į šiukšlių dėžę. Vienas tinkamiausių būdų tvarkyti maisto atliekas – kompostavimas.
„Kompostavimas yra natūralus procesas, organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu, vadinamu – kompostu. Jei turite galimybę, kompostuoti galite ir namuose – tam puikiai tiks vaisių ir daržovių žievės, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai. Darydami tai tinkamai, pasigaminsite namų ar sodo augalams vertingų trąšų“, – patarė tvarumo specialistė.
Vis dėlto dalies maisto atliekų kompostuoti nepatariama. Tai mėsos, žuvies, pieno produktai, taip pat citrusinių vaisų žievės, kurie irdami pritraukia kenkėjus, yra lėtai ir gali skleisti nemalonų kvapą.
Maisto atliekas galima mesti ir į specialius tam skirtus konteinerius, kurie, planuojama, nuo kitų metų atsiras visoje Lietuvoje.
