Jau nuo lapkričio pradžios parduotuvėse moliūgus pakeičia žybsinčios kalėdinės girliandos, o juodosios nuolaidų savaitės vilioja pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis kuo greičiau. Nors iki švenčių dar toli, daugelis jau ima jausti įtampą: ką pirkti, kiek viskas kainuos, ar spėsiu, ar viskas bus tobula.
Šventinis džiaugsmas dažnai virsta spaudimu – dovanoti, ruoštis, net jei viduje norisi tik ramybės. Specialistės patarė, kaip rūpintis savijauta, kai stresas tampa kasdienybe, paaiškino, kas sukelia šventinį stresą, ir atskleidė, kokie kasdieniai įpročiai gali padėti jį suvaldyti.
Streso šaltinis – mūsų lūkesčiai
„Didžiausias šventinio streso šaltinis dažnai būna ne darbų kiekis, o lūkesčiai. Priminkite sau, jog šventės – ne projektas, o laikas buvimui kartu. Svarbiausia – išsaugoti vidinę pusiausvyrą ir leisti sau pasidžiaugti akimirkomis su artimaisiais“, – sako BENU vaistininkė Diana Saltanavičienė.
Jai pritaria ir psichologė Guostė Neverauskaitė. Pasak jos, terapiniame procese klientai teigia jaučiantys spaudimą – reklamos, socialiniai tinklai ir net pokalbiai su aplinkiniais sukuria įspūdį, jog šventės turi būti tobulos, o visi artimieji turi būti apipilti dovanomis.
„Tuomet mūsų vidinis kritikas ima kelti reikalavimus pasiruošimui, tad natūralu, kad džiaugsmas užleidžia vietą įtampai. Šventinis stresas sustiprėja, kai savo mintis laikome faktais, – sako G. Neverauskaitė. – Kai pradedame šiuos įsitikinimus apie dovanas ir dekoracijas atpažinti ir kvestionuoti, įtampa ima slūgti. Mūsų mintys – „nespėsiu“, „bus blogai“ – aktyvuoja streso reakciją. Sustokite, įvardykite mintį, paklauskite savęs: ar tai tikrai yra faktas, ar tik mano interpretacija?“
Fiziniai ir emociniai streso simptomai
Pasak psichologės, jei pastebite, kad švenčių planavimas labiau vargina nei įkvepia, jei kyla kaltės jausmas ar nerimas dėl švenčių, tai – signalas, jog reikia persidėlioti prioritetus. „Apie šį nuovargį ir įtampą komunikuoja mūsų kūnas: įsitempę pečiai, prastas miegas, apetito pokyčiai ir sunkumas atsipalaiduoti. Svarbu nepamiršti, kad daug įtampos kyla ne iš objektyvių faktų, o iš mūsų pačių minčių ir interpretacijų“, – sako G. Neverauskaitė.
Anot D. Saltanavičienės, pirmieji per didelio streso požymiai dažnai būna subtilūs, tačiau juos svarbu pastebėti laiku. Organizmas gali reaguoti fiziniais simptomais – dažnesniais galvos ar raumenų skausmais, virškinimo sutrikimais, širdies plakimo padažnėjimu ar nuovargiu, kuris nepraeina net pailsėjus.
„Emociniai signalai yra dirglumas, nerimas, nuotaikų svyravimai ar sunkumas susikaupti. Šie simptomai taip pat rodo, jog kūnas ir protas persitempia. Gali pablogėti miegas, atsirasti noras persivalgyti arba, priešingai, dingti apetitas“, – teigia vaistininkė.
Anot G. Neverauskaitės, dėl patiriamo streso į specialistą verta kreiptis tada, kai nerimas pradeda trikdyti kasdienį gyvenimą ir savarankiškos priemonės nebepadeda: „Dėmesio verti signalai yra nuolat išliekantis nerimas, dažni panikos priepuoliai, išsekimas, nemiga, kuri tęsiasi kelias savaites ar fiziniai simptomai, kuriems nerandate aiškios priežasties: širdies permušimai, virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas.“
Kaip užčiaupti vidinį kritiką?
Stresą dažnai sukelia ir lyginimasis su kitais. Pasak G. Neverauskaitės, lyginimasis yra natūrali, bet labai klastinga mūsų psichikos tendencija. Ji stiprėja, kai aplink daug vizualinių dirgiklių – socialinių tinklų nuotraukų, reklamų, „tobulų“, tačiau sunkiai įperkamų dovanų idėjų artimiesiems.
„Mūsų smegenys automatiškai vertina ir kritikuoja, tačiau neretai šis vertinimas vyksta remiantis išoriniais kriterijais, pamirštant mūsų pačių vertybes ir prioritetus. Vienas veiksmingiausių būdų sustabdyti vidinio kritiko balsą – prisiminti tai, ką iš tiesų norime patirti šiose šventėse. Gal tai – ramybė, artumas, jaukumas, o gal – kūryba ar dėkingumas? Kai aiškiai įsivardijame savo tikslą, kitų „blizgesys“ nustoja būti matavimo vienetu“, – teigia psichologė.
Beje, sąmoningumo tema svarbi ne tik asmeninėse praktikose, bet ir plačiau. BENU, siekdama mažinti perteklinį vartojimą ir plastiko kiekį šventiniu laikotarpiu, tęsia savo tradiciją – neskirs biudžeto vaistinių dekoracijoms, kurios dažnai gaminamos iš plastiko, o šias lėšas paaukos savo ilgamečiams partneriams „Gelbėkit vaikus“. Tai primena, kad švenčių esmė slypi prasminguose pasirinkimuose, o ne pertekliniame blizgesyje.
Kasdienės praktikos, padedančios ramiai laukti švenčių
Prieššventinis laikotarpis dažnai kelia įtampą, todėl svarbu kasdien rasti laiko nusiraminimui ir sąmoningam poilsiui. Anot D. Saltanavičienės, rytą verta pradėti be skubėjimo.
„Vos pabudus, bent 10–15 minučių skirkite sau – be telefono, naujienų ar darbinių minčių. Keletas gilių įkvėpimų ar trumpas pasivaikščiojimas padės nusiteikti ramiai dienai. Subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas mažina streso hormonų lygį bei stiprina imunitetą. Vakare naudinga bent kelioms minutėms atsijungti nuo ekranų ir atsipalaiduoti – šilta arbata, kvėpavimo pratimai ar tyla ramina nervų sistemą“, – pataria vaistininkė.
G. Neverauskaitė priduria, kad mėgautis švenčių laukimu taip pat padeda „mindfulness“ pratimai, tobulumo siekio apribojimas, dėkingumo praktika, kai kiekvieną vakarą įvardijame tris dalykus, už kuriuos tą dieną jaučiamės dėkingi, vertybių išsigryninimas ir „ne“ sakymo praktika – kai kurių veiklų ar pasiūlymų atsisakymas nėra egoizmas.
Įtampą ir stresą mažinantys preparatai
Sumažinti įtampą, pagerinti miegą ir atkurti energijos balansą padeda ir kai kurie maisto papildai, tačiau, pasak D. Saltanavičienės, juos rinktis vertėtų atsakingai, o sergant lėtinėmis ligomis ar vartojant vaistus – pasitarti su gydytoju.
„Dažiausiai stresui mažinti rekomenduojamas magnis, kuris atpalaiduoja nervų sistemą. Įvairūs adaptogenai, tokie kaip ašvaganda, gali padėti sumažinti vidinę įtampą bei emocinį nuovargį. Miego kokybei gerinti dažnai pasitelkiamas melatoninas, taip pat – raminantys žolelių ekstraktai: valerijonas, melisa, apyniai ar levanda. Energijai ir nervų sistemos balansui svarbūs ir B grupės vitaminai, kurie dalyvauja organizmo energijos gamyboje. Visi šie papildai – efektyviausi, kai derinami su sveikais įpročiais – nuosekliu miego režimu, judėjimu ir streso valdymo praktikomis“, – pataria vaistininkė.
Ji atkreipia dėmesį, jog net natūralūs preparatai gali sąveikauti su kitais vaistais arba sukelti mieguistumą, todėl juos vartojant būtina stebėti savijautą. „Jei raminamuosius preparatus planuojama vartoti ilgiau nei kelias savaites, vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad pasirinktas preparatas būtų saugus ir tinkamas būtent jums“, – sako D. Saltanavičienė.
