Kaip kontaktinio mokymosi iššūkį paversti naudinga patirtimi bendraujant su vaiku – pataria vaiko teisių gynėjai

Gyvo bendravimo baimė, nerimas, išsibalansavęs dienos režimas – tai keletas iššūkių su kuriais gali susidurti vaikai prasidėjus naujiems mokslo metams ir po ilgo laiko sugrįžus į kontaktinį mokymą. Tačiau kiekvieną karantino atneštą iššūkį galima paversti naudinga patirtimi, jeigu suaugusiesiems pavyks identifikuoti problemą, su kuria susiduria vaikas, bei rasti kūrybingą sprendimą jai spręsti. Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į keletą pirmojo karantino metu išryškėjusių problemų ir pataria, kaip jas spręsti.

Atpratę nuo kontaktinio mokymo vaikai gali bijoti gyvo bendravimo su mokytojais, jautriau priimti nesėkmes. Tokios baimės gali atsirasti tiems, kurie mokydamiesi namuose gavo daug pagalbos iš tėvų. Prieš siųsdami atliktas užduotis mokytojui, vaikai prašydavo tėvų jas patikrinti. Tai vaikai, kurie bijo klysti, bijo nuvilti savo tėvus, gauti blogą įvertinimą, nes patys tėvai jautriai reaguoja į vaiko nesėkmę. Taip siekdami apsaugoti savo vaikus nuo nesėkmių, stiprina jų nepasitikėjimą savimi.

Auklėjant vaikus ir kalbantis su jais svarbu perteikti jiems žinią, kad klaidos yra gerai, nes tai yra mokymosi ir patirties dalis.

Vaikai introvertai karantino metu dėl nuotolinio mokymosi dar labiau užsisklendė savyje ir jaučia įtampą artėjant kontaktiniam mokymui mokykloje. Kontaktinė mokymosi forma palankesnė ekstrovertams, greitai užmezgantiems ryšius su kitais žmonėmis, lengvai reiškiantiems mintis ir jausmus. Tuo tarpu introvertai daugiau dėmesio skiria vidiniam pasauliui, sąvokoms ir idėjoms. Jiems reikia asmeninio laiko ir erdvės apmąstymams, jie teikia pirmenybę individualiam darbui ir bendravimui. Nuotolinis mokymasis šiems vaikams suteikė galimybę mokytis tokiu būdu, kuris jiems priimtiniausiais, todėl šiems vaikams gali prireikti daugiau laiko adaptacijai grįžus į mokyklos suolą.

Mokytojai, pastebėję, kad vaikas klasėje būdamas tarp žmonių jaučiasi nelabai jaukiai, gali pritaikyti karantino metu įgytus įgūdžius. Šiems vaikams geriau jaustis padėtų dažniau skiriamos individualios užduotys, ar užduotys poroje. Taip pat introvertams priimtinesnė atsiskaitymo forma raštu. Atsiskaitinėdami viešai prieš klasę jie nerimauja labiau nei ekstrovertai, tačiau gali puikiai paruošti prezentaciją namuose su balso įrašu. Introvertams svarbus asmeninis kontaktas, tad sėdėdami pirmuose suoluose, jie jaus kontaktą su mokytoju ir galės drąsiau klausti.

Tėvams svarbu priimti vaikams dėl grįžimo į mokyklą kylantį nerimą, kaip natūralų jausmą. Juk panašiose situacijose nerimauja dauguma žmonių. Tad pirmiausia išklausykite vaiko, pasitikslinkite, kas jam iš tiesų kelia nerimą ir pripažinkite vaiko jausmus. Tarkitės su juo ir klauskite, kas padėtų šį nerimą sumažinti.  Atraskite jūsų vaiką padrąsinančius žodžius, priminkite jo paties teigiamas patirtis. Jei matote, kad patiems pasikalbėti su vaiku jau nebeužtenka, apsvarstykite galimybę kreiptis į profesionalą. Yra nustatyta, kad daugiau nei 13 proc. žmonių susiduria su socialinėmis baimėmis, tad įvertinkite, gal ir jūsų vaikui yra reikalinga psichologo konsultacija.

Nemažai vaikų nuotolinio mokymosi metu radikaliai pakeitė savo dienos režimą, eidavo miegoti vėliau nei įprastai, keldavosi taip pat vėliau. Prasidėjusios vasaros atostogos tikrai nesugrąžino jų į įprastas vėžes, tad vėl priprasti prie didesnės disciplinos ir dienos rutinos gali būti sunku, vaikas gali pradėti praleidinėti pamokas. Nors per pirmąsias mokslo metų savaites dauguma vaikų prisitaiko prie pasikeitusio režimo, tačiau ne visiems tai pavyksta padaryti lengvai. Tad dar prieš prasidedant mokslo metams su vaikais svarbu aptarti numatomus pasikeitimus dienotvarkėje, jiems grįžus į mokyklą. Jeigu nutiktų taip, kad vaikas pradėtų praleidinėti pamokas, tėvams svarbu vėl kalbėtis, aiškintis priežastis. Jeigu vaikas pramiegojo, vertėtų kartu su juo pasvarstyti, kaip galima spręsti atsikėlimo laiku klausimą. Svarbu neteisinti pamokų praleidinėjimo be rimtos priežasties ir leisti vaikui pačiam suprasti pasekmes ir prisiimti atsakomybę. Taip, vaikui bus nemalonu, kai reikės teisintis mokytojui, bet tai skatins patį vaiką prisiimti atsakomybę, kad daugiau netektų patirti gėdos.

Karantinas pakoregavo daugelio žmonių kūno formas, ne išimtis ir vaikai. Atsiradęs viršsvoris, pastambėjęs kūnas, pasunkėjęs judėjimas gali kelti ne tik diskomfortą, tačiau ir versti gėdytis savo išvaizdos, gali atsirasti vengimas bendrauti. Išvaizdos pokyčiams itin jautrūs paaugliai. Grįžtant į mokyklą bendraamžių vertinimo, patyčių baimė jiems gali kelti didelių sunkumų. Tad, tėvai neturėtų bandyti įtikinti savo atžalų, kad viršsvorio nėra, bet daugiau kalbėtis su vaikais apie tai, kas juos neramina. Vaikai dažnai linkę apibendrinti, manydami, kad visi klasiokai tyčiosis. Galite pasikalbėti apie tai, kurių klasiokų replikų vaikas bijo ir kas iš draugų jį palaiko. Galbūt, su kai kuriais klasiokais vaikas gali susitikti baigiantis vasaros atostogoms, susitarti kartu eiti į mokyklą. Tai labai padrąsintų.

Dauguma vaikų grįžę prie kontaktinio mokymosi, būdami bendroje erdvėje, atlikdami bendras užduotis, bendravimą ir santykius atkurs savaime. Paskatinti bendravimą gali mokytojai, pradžioje duodami užduotis porose ar komandose. Jeigu, visgi matytumėte, kad sunkumai santykiuose su bendraamžiais išlieka, svarbu suprasti sunkumų tikrąsias priežastis. Kai kuriais atvejais dėl to verta kreiptis ir psichologinės pagalbos.

Tėvams ir pedagogams pataria Romalda Stasionienė, Vaiko teisių apsaugos skyriaus mobiliosios komandos psichologė.

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM inf.

Sponsored Video

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE