Kaip nepakliūti į sukčių pinkles: 5 svarbiausios taisyklės kaip surasti patikimą e. parduotuvę

Elektroninėms parduotuvėms vis populiarėjant dėl plataus pasirinkimo, patogaus prekių įsigijimo ir grąžinimo, daugėja ir apgavysčių – JAV Federalinio tyrimo biuro duomenimis, prieš porą metų būtent su apsipirkimu internete susijusios apgavystės pirmavo. O pakliūti į įvairias spendžiamas pinkles yra lengva – sukčių valdomoje e. parduotuvėje nusipirkus prekę, ji tiesiog nepristatoma arba gaunamas ne tas ar nekokybiškas produktas be galimybės jį grąžinti. Tiesa, išvengti tokių situacijų yra įmanoma, tik reikia vadovautis keliomis esminėmis taisyklėmis.

Ar e. parduotuvė nekelia įtarimo? 

Susidaryti įspūdį, ar turite reikalų su kokybiška ir turimas prekes siūlančia elektronine parduotuve, galima tik užsukus į ją. Jei joje reklamuojami „Gucci” ar kitų mados namų rankinukai vos po 20 eurų ar naujausi, paprastai kone tūkstantį eurų kainuojantys telefonų modeliai vos po kelis šimtus eurų, vertėtų sunerimti. Žinoma, dažniausiai prekių kaina e. parduotuvėje yra vos dešimtadaliu mažesnė už siūlomą kitur, tad šis patarimas gali ne visada nepadėti.

„Dalį tokių internetinių sukčių produktų galima atpažinti pažvelgus, kaip profesionaliai atrodo pati svetainė. Jei prekių aprašymuose ir kitur e. parduotuvėje pilna klaidų, sakinių struktūra lyg verčiant automatiškai internetinėmis programėlėmis, prekių nuotraukų kokybė prasta, vadinasi, kažkas čia ne taip – jokia save gerbianti ir klientų patyrimu besirūpinanti e. parduotuvė neleis sau daryti tokių klaidų”, – teigia siuntų pristatymo įmonės „DPD Lietuva” pardavimų ir rinkodaros vadovas Baltijos šalims Gabrielius Bilevičius.

Tiesa, anot pašnekovo, anglų kalbą prasčiau įvaldžiusiems žmonėms tokie patarimai perkant iš užsienio e. parduotuvių gali ir neduoti naudos – jiems sunkiau atskirti, ar tekstas yra parašytas profesionaliai, tad patariama atsižvelgti ir, pavyzdžiui, ar reklamuojamas vos vienas ar keli prekės ženklai – dažniausiai rimtos e. parduotuvės neprisiriša prie vieno gamintojo prekių.

Pamėginkite susisiekti

Įtarimą turėtų sukelti ir tai, jei svetainė prašo šiaip įprastai perkant prekes nereikalingų duomenų, pavyzdžiui, gimimo datos ar asmens kodo. Tai naudojama tam, kad būtų galima pavogti žmogaus tapatybę – žinant ne tik bankinės kortelės duomenis, bet ir kur kas daugiau apie jos savininką, galima pridaryti labai daug žalos. Dar daugiau įtarimo turėtų sukelti, jei su pardavėju negalima pasitarti.

„Tik pažvelgus į tinklalapį suprasti, ar tai realus pardavėjas, ar apgavikai, galima net iš to, ar su juo galima susisiekti. Kiekviena rimta e. parduotuvė nurodo savo adresą, e. paštą ir telefono numerį – visi internete veikiantys mažmenininkai jums padės, papasakos, kaip įsigyti prekes, kokia jų pristatymo ir grąžinimo politika. Taip pat paaiškins, kodėl jiems gali prireikti jūsų asmens duomenų”, – perspėja „DPD Lietuva” atstovas.

Ką apie e. parduotuvę sako kiti?

Jei kontaktinis numeris yra nurodytas, jo galima paieškoti ir internete – egzistuoja daugybė svetainių, kur žmonės dalinasi informacija apie jiems skambinusius sukčius ar guodžiasi jau užkibę ant jų kabliuko. Taip pat nuoskaudas apie tam tikras e. parduotuves žmonės išlieja ir socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook”, „Instagram” „Twitter”. Kalbant daugiausiai apie užsienio internetines parduotuves, galima pažiūrėti, ar minėtuose soc. tinkluose jos turi autentiškumą patvirtinantį ženkliuką – taip galima patikrinti, ar rasta tikroji tam tikro mažmenininko paskyra.

„Žiūrint tik į tai, ką apie įmonę dalinasi kiti, galima apsigauti – kartais itin gerus atsiliepimus rašo patys nesąžiningai dirbantys veikėjai. Čia jau reikėtų kliautis tik savo intuicija”, – perspėja G. Bilevičius.

Anot pašnekovo, sumeluoti neleis ir mažmenininko turimas „patikimo pristatymo” ženkliukas, kuris reiškia, kad prekės bus pristatytos per nurodytą terminą ir bus prisiimama atsakomybė už pristatymo Lietuvoje metu siuntai padarytą žalą. Garantuojamas ir pirkėjo konfidencialumas.

Ar svetainė yra saugi?

Apsigauti neįmanoma nagrinėjant, kas slepiasi už e. parduotuvės fasado. Rimta internetinė parduotuvės privalo turėti SSL sertifikatą, kurį naudoja savo pirkėjų asmeninių duomenų – mokėjimo kortelių, prisijungimo duomenų, adresų ir kitos asmeninės informacijos – apsaugai.

„Įsitikinti, ar šis sertifikatas įdiegtas, galima vos pažvelgus į interneto naršyklės adreso juostelę – ji turėtų pasikeisti, prie svetainės adreso turėtų atsirasti spynelės piktograma ar užrašas „https”. Apsisaugoti perkant galima mokant kreditine kortele – dažnas bankas siūlo pirkinių draudimą, nors pat populiariausias bankinis pinigų pavedimas – taip atsiskaito šeši iš dešimties”, – aiškina „DPD Lietuva” atstovas.

Sužinoti, ar svetainė saugi, galima ir pažiūrėjus į domeno teikiamą informaciją – jei svetainę registravo tas pats asmuo, kuris valdo e. parduotuvę, tuomet tai teikia kur kas daugiau pasitikėjimo.

Kaip atrodo e. parduotuvės „viduriai”?

Kitas, tik kiek sudėtingesnis būdas pasižiūrėti, ar nėra susiduriama su sukčiais – internetinės svetainės kodas.

„Dauguma gerų e. parduotuvių savo tinklalapių kūrimą atiduoda į profesionalų rankas, kas atsispindi ir internetinės svetainės kode. Tuo metu nepatikimos e. parduotuvės dažnai kuria pasinaudodamos automatiniais svetainių kūrimo įrankiais. Jei toks būdas atrodo pernelyg sudėtingas, galima pasinaudoti ir „Google” suteikiamomis priemonėmis ar tinklalapiu „Whois”. Galima patikrinti net tai, ar e. parduotuvės savininkų teiginiai, kad ji veikia jau ilgus metus, yra tiesa”, – kaip demaskuoti sukčius, pasakoja G. Bilevičius.