Koronaviruso rizikos grupei priklausančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimas karantino metu sustojo – įvairios organizacijos jiems veža maistą ir vaistus, kad jie tik nekištų nosies iš namų. Tačiau negalėjimas palikti namų dar labiau atskleidė vyresnių Lietuvos gyventojų nepasiruošimą naudotis elektroninėmis paslaugomis – internetu susimokėti mokesčių, gauti pensiją į banko sąskaitą ar apsipirkti el. parduotuvėje. Dėl karantino senjorai turi nukelti mokesčių susimokėjimo terminą, o pensijos negaunantiems į namus tenka rizikuoti keliaujant į artimiausią pašto skyrių ar mokėjimo paslaugas teikiantį terminalą vietinėje parduotuvėje.
Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, internetu naudojasi 82 proc. 16-74 m. amžiaus gyventojų. Tačiau 55-64 m. amžiaus grupėje jų yra tik 70 proc., o tarp 65-74 m. gyventojų – vos 40 procentų.
„Jau iki karantino dauguma paslaugų turėjo alternatyvą internetinėje erdvėje, o dabar ši tendencija tapo dar ryškesnė. Pasaulis keičiasi ir kartu su juo keičiamės mes. Pavyzdžiui, internetinė bankininkystė jau seniai tapo masiniu reiškiniu – skaičiuojame, kad elektroninės bankininkystės populiarumas per dešimtmetį išaugo dvigubai. Šiuo metu ja aktyviai naudojasi daugiau nei pusė bankų klientų, o jaunesnių nei 45-erių gretose – absoliuti dauguma. Rezultatai yra džiuginantys, tačiau neturėtume pamiršti pasirūpinti likusiais gyventojais, kurie vis dar nemoka naudotis šiuo kasdieniu įrankiu”, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius.
Užsitęsęs karantinas, anot LBA prezidento, išryškino nuotolinių paslaugų reikšmę. Naudojimasis internetiniu banku, pasak M. Zalatoriaus, yra ypač svarbus, kai šalies bankai saugumo sumetimais prašo savo klientų šiuo laikotarpiu į padalinius kreiptis tik būtinaisiais atvejais.
Kaip gyventojams atsikratyti aukos sindromo?
Šiomis dienomis televizijos ekranuose mirga reportažai apie tai, su kokiomis problemomis karantino laikotarpiu susiduria senjorai bei kaip jos sprendžiamos. Pavyzdžiui, negalintiems internetu susimokėti mokesčių siūloma skambinti šilumos arba vandens tiekėjui su prašymu atidėti mokėjimo terminą.
/ nuotrauka iš asociacijos Langas į ateitį archyvo
Pasak asociacijos „Langas į ateitį” direktorės Loretos Križinauskienės, Lietuvos gyventojams kartais yra būdingas aukos sindromas – geriau eisime ar važiuosime ieškoti reikiamos paslaugos klientų aptarnavimo skyriuje negu išmoksime naudotis el. bankininkyste. Rinksimės rizikingesnį, bet mums paprastesnį sprendimą ir tuo piktinsimės.
„Žmonės yra linkę laikytis savo įpročių ir sunkiai atsisako susikurtos komforto zonos, todėl kai kurie senjorai, rizikuodami savo sveikata, šiandien keliauja į parduotuves ar pašto skyrius atsiimti pensijos, vietoje to, kad ši būtų pervesta į jų banko sąskaitą. Natūralu, kad vyresniame amžiuje tampa kiek sunkiau mokytis naujų dalykų, nebesame tokie imlūs kaip mokykloje, tačiau turime save motyvuoti ir pakūrenti žingeidumo ugnelę, kuri su mumis yra visą gyvenimą. Bendrauti internetu senjorai išmoksta labai greitai, nes juos motyvuoja ryšių palaikymas su artimaisiais ir draugais. Pradėję nuo komunikacinių priemonių nemaža dalis įgyja pasitikėjimo savimi ir pasiryžta tęsti mokslus – įgunda internetu mokėti mokesčius, naudotis el. bankininkyste ir pirkti el. parduotuvėse”, – teigia L. Križinauskienė.
Perprasti saugaus interneto naudojimo taisykles, o kartu ir išmokti naudotis elektronine bankininkyste, visi norintieji gali projekto „Prisijungusi Lietuva” organizuojamuose nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems technologijų naudotojams. Mokymai įprastai vyksta viešosiose bibliotekose ir jų filialuose visoje Lietuvoje, tačiau dėl karantino yra laikinai sustabdyti. Todėl mokymai pažengusiems jau netrukus persikels į virtualią erdvę. Gyventojai kviečiami registruotis www.prisijungusi.lt ir laukti, kol su jais susisieks kursų organizatoriai. Nuotoliniu būdu taip pat galima mokytis ir savarankiškai – pasirinkus iš svetainėje siūlomų 50 įvairių temų.
Nepaisant to, kad dar nemaža dalis senjorų nėra perpratę skaitmeninės erdvės, internetu besinaudojančių gretos gausėja. Tai rodo ir Statistikos departamento duomenys, kurie atskleidžia, jog interneto naudotojų kasmet daugėja praktiškai visose amžiaus grupėse, bet sparčiausiai – tarp vyriausių visuomenės narių. Nuo 2015 metų 65–74 amžiaus grupėje internautų padaugėjo bene dvigubai – nuo 21,9 iki 40,4 proc.
Demonstracinis el. bankas savarankiškam mokymuisi
LBA kartu su asociacija „Langas į ateitį” sukūrė demonstracinį interneto banką – saugų ir paprastą būdą susipažinti su elektronine bankininkyste. Šios priemonės tikslas, pasak jos kūrėjų, yra padėti skaitmeninių įgūdžių stokojantiems gyventojams išmėginti nuotolines paslaugas ir įvertinti jų patogumą.
/ nuotrauka Lietuvos bankų asociacijos archyvo
Nors visi internetiniai bankai skiriasi, šis mokomasis įrankis, pasak M. Zalatoriaus, turi visas pagrindines funkcijas – gyventojai gali sužinoti, kaip suformuoti bei atlikti mokėjimus asmenims ar paslaugų teikėjams, pasitikrinti sąskaitos likutį, peržiūrėti atliktus mokėjimus. Visos šios funkcijos skirtos tam, kad prieš užsisakydamas interneto banko paslaugą, klientas galėtų įvertinti, kokių galimybių įgytų pradėjęs ja naudotis.
L. Križinauskienės teigimu, šis laikotarpis yra tinkamas mokymuisi, skaitmeninių įgūdžių tobulinimui ar įgijimui, nes gyvenimas karantino sąlygomis verčia tai daryti bei tuo pačiu suteikia laiko, kurį dabar privalome leisti saugiai būdami namie.
„Mūsų sukurtas demonstracinis bankas suteikia galimybę žmonėms be papildomos pagalbos iš išorės paeksperimentuoti, išbandyti siūlomus funkcionalumus, nebijoti spausti mygtukų, suklysti ir vėl bandyti iš naujo”, – pasakoja L. Križinauskienė.
Demonstraciniame interneto banke galima susipažinti su sąskaitų apžvalga ir išrašais, pasimokyti, kaip atlikti mokėjimą arba pervedimą į savo sąskaitą. Mokomųjų funkcijų įvairovė dar bus plečiama. Išbandyti šį įrankį galite čia: https://www.prisijungusi.lt/bankas/
Apie projektą „Prisijungusi Lietuva” (www.prisijungusi.lt)
Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.
Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį”, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Asociacija „Langas į ateitį”
