Vyksta sunkūs mūšiai, kaip ir anksčiau sunkiausi – Bachmuto rajone. Tačiau kol kas abi pusės dar tik rengiasi didesnio masto puolimams. Rusijos pajėgos tikisi suduoti stiprų smūgį ir užiimti nedidelę dalį anksčiau okupuotos teritorijos. Ukrainos tikslai kur kas didesni – prasiveržti gilyn, atsiimti kiek galima daugiau savo teritorijos ir pasistengti apsupti kiek galima didesnę rusų karių grupuotę.
Ukrainiečiai turi laisvesnes rankas planuodami puolimą, jie turi daugiau patogesnių vietų puolimui ir daugiau galimybių užklupti rusus netikėtai. Ir dabar jie bando okupantų gynybos stiprumą, mėgindami užčiuopti joje silpnesnes grandis. Kol kas rusai suspėja laiku sureaguoti ir atsimušti nuo tokių „bandomųjų“ puolimų. Ukrainiečių pasirengimas puolimui akivaizdus, bet kada ir kur jie ryšis pagrindiniam smūgiui pasakyti sunku.
Rusai dar iki dabar nepajėgia atsigauti nuo netikėtų smūgių bepiločiais į jų karinius aerodromus Rusijos teritorijoje, morališkai tai tapo skaudesne trauma, nei atrodė iš pradžių. Vis dar neaišku, kokiu dronu, ar kokiais skirtingų tipų dronais ukrainiečiai atakavo aerodromus, nes rusai skleidžia skirtingą informaciją – tai kalba apie senus sovietinius bepiločius Tu-141 „Striž“ ir duoda koordinates aerodromo, iš kurio jie buvo (ar neva buvo) paleisti, tai rodo nuolaužas mažo savadarbio drono, kuris neva buvo paleistas iš Rusijos teritorijos.
Tikėtina, kad ukrainiečiai panaudojo abu tipus, tikėdamiesi, kad kol oro gynyba kovos su dideliais „Striž“, mažesnieji dronai nepastebėti atakuos taikinius aerodromuose. Jeigu taip, tai rusai nepastebėjo ne tik mažųjų bepiločių, bet ir didelių „Striž“. O jeigu ir pastebėjo, tai nesugebėjo laiku sureaguoti ir jų net neapšaudė.
Baltarusijoje judesys vis stiprėja. Sako, kad masiškai įteikiami šaukimai baltarusių rezervistams, bet kol nepavyko rasti patvirtinimo. Visgi sakyčiau, kad Baltarusijos armiją siųsti į frontą Lukašenka neketina. Kad bando ją priversti kiek pasitempti – be abejo, bando. Tačiau Lukašenkos retorika darosi vis karingesnė, o būtent tai jau ne kartą įvyko prieš pat Rusijos veiksmų suaktyvėjimą. Kitaip sakant, dar vienas ženklas, šalia daugybės kitų, kad Rusija ketina pereiti į puolimą.
Tik tarp „ketinti“ ir „pulti“ yra didelis griovys, kurio Rusija gali ir neperšokti, ir taip ir pasilikti „ketinimų“ stadijoje. Nes ukrainiečiai turi daugiau galimybių įvykdyti sėkmingą puolimą – kol Rusijos pajėgos kraujuoja prie Bachmuto, Ukrainos pajėgų telkimas pastebimas net keliose kitose vietose.
Kremlius demonstruoja, kad sankcijos Rusijos beveik neveikia, tačiau mėgina laužyti tarptautinę blokadą. Didžiausias dėmesys Eurazijos ekonominei sąjungos, Šanchajaus organizacijos, Nepriklausomų valstybių sąjungos ir kitiems „azijietiškiems“ formatams, tikintis „pramušti“ langą sankcijų sienoje.
Kol kas partneriai mandagiai šypsosi, bet pritariamai galvomis nelinksi ir sankcijų pažeidinėti neketina. Bet Kremlius kantrus, mėgina, mėgino ir mėgins išsiveržti iš ekonominės kilpos.
Kol Kremlius tyliai dirba savo darbą, foną užpildo šoumenas Lukašenka. Kaip jam įprasta, didžiąją dalį kalbos užėmė pasakojimas apie mėginimą užspausti sankcijomis Baltarusiją ir Rusiją. Pasak jo, tai yra priežastis, kodėl Eurazijos ekonominės sąjungos valstybės turėtų kartu vystyti tas pramonės sritis, kuriose dabar pirmauja Vakarai, ir pačios save apsirūpinti.
Kaip jau sakiau, partneriai mandagiai šypsojosi, ir niekas nepaaiškino Lukašenkai, kad jiems nesvarbu pasistatyti kokį nors vieną fabriką, kad galėtų ką nors pagaminti Baltarusijai. Jiems svarbu turėti galimybę parduoti milžiniškose ir turtingose Vakarų rinkose. Neabejoju, kad įkvėptas tokio mandagaus tylėjimo Lukašenka dar ir šią minutę kankina savo aplinką, versdamas klausytis, kaip jisai įtikino partnerius dirbti kolchozo naudai.
Kremlius rengia dar vieną propagandinę kampaniją – į mokyklas keliaus jaunų animatorių „novelės paveikslėliuose“. Jose nusikaltėliai bus pavaizduoti kaip didvyriai, o agresorius – kaip taikos balandis. Putinas pasakos, kad karą prieš Ukrainą reikėjo pradėti anksčiau, o Lukašenka antrins, kad NATO ruošėsi pulti Rusiją 2021 m. bet nepuolė, nes nepajėgė nuversti jo, Rusijos ir Baltarusijos Gynėjo. Nauja karta vaikų augs skęsdama tokio buko melo ir neapykantos kurstymo jūroje.
Tuo metu Ukrainoje nepaliaujamai taisoma apšaudymų raketomis ir „Šachedais“ pažeista energetikos sistema, kariai ir civiliai jau naudojasi mūsų su jumis padovanotais generatoriais, kariai fronte šildosi Lietuvoje padarytomis apkasų žvakėmis, o danguje ratus suka mūsų nupirkti bepiločiai.
Jauna žurnalistė man uždavė labai gerus klausimus tema – o kokios bus Kalėdos Ukrainoje. Kalėdos bus sunkiausios po antrojo pasaulinio karo. Bet jos bus.
Slava Ukraini!
