Ką gi, šiandien tenka apžvelgti net dvi dienas. Nors tikriausiai ne visi net pastebėjote, kad vakar apžvalgos nebuvo Juk tiek daug apžvalgininkų ir taip vaizdžiai aprašinėjo rusų pasitraukimą iš Chersono, kad skaitymo socialiniuose tinkluose nepritrūko.
Net ir tie, kurie užvakar sakė, kad jokio puolimo prie Chersono nėra, kad čia tik rusų propaganda, vakar jau tyliai pakeitė muziką.
Aš abejonių dėl puolimo neturėjau, o užvakarykštį Rusijos gynybos ministro S. Šoigu vizitą į Jungtinių rusų pajėgų vadovavimo punktą, t.y. į S. Surovikino štabą, vadovaujantį „specialiajai karinei operacijai laikiau panašesniu į artėjantį „geros valios“ ženklą, o ne į pasirengimą puolimui. Nesuklydau. Vakar kaip tik ir pranešė, kad traukiasi iš Chersono.
Ir traukiasi, bet ne bėgte. O ukrainiečiai jų nespaudžia visu smarkumu, mėgindami pagreitinti atsitraukimą ir neskuba neleisti persikelti per Dniprą. Kyla klausimas – kodėl?Atsakymų ne vienas. Pirma, ukrainiečiai nenori patirti didelių nuostolių. Rusai jau traukiasi, bet gynyba dar pakankamai stipri, ir vienu staigiu smūgiu jos nenušluosi. Racionaliau truputį palaukti, ir tada prispausti uodegą. Niekingas okupantas pabėgs, bet uodega liks prispausta. Chersonas bus atsiimtas be didesnių nuostolių (jų ir taip daug patirta), daliniai nepraras kovinės galios ir juos bus galima nedelsiant panaudoti kitur.
Bet yra ir kita medalio pusė. Lygiai taip pat logiška susitarti, ne tiesiogiai, o per tarpininkus, kad rusai pasitrauks be didesnių nuostolių, tačiau nesukels kokios nors avarijos. Pvz., nesusprogdins dambos ir neužlies dalies Chersono srities, tuo pačiu dar ir apkaltinę ukrainiečius „teroro aktu“. Arba pažadėti nepakartoti atakų prieš Ukrainos energetikos sistemą. Logiška? Pakankamai. Nebūtinai susitarta tvirtai. Viena pusė galėjo perduoti žinutę, o kita ją išgirsti.
Beje, rusai labai skubiai pradėjo įrenginėti gynybos linijas kairiajame Dnipro krante. O tai reiškia, kad sprendimas trauktis galėjo būti priimtas labai greitai, nors apie jį svarstyta ir nuotrupomis kalbėta jua anksčiau. Ir trauktis būtent dabar privertė tos mano užvakar minėtos ukrainiečių atakos tai viename, tai kitame Chersono fronto taške, kurios rusus privertė suprasti, kad sutelktos Ukrainos pajėgos yra pakankamai didelės artimiausiu metu Rusijos grupuotę prie Chersono sutriuškinti artimiausiu laiku.
Jeigu viskas vyks sklandžiai, ukrainiečiai atsiims Chersoną, ir tai bus didelė karinė ir moralinė pergalė. Tačiau tai netaps paskutine vinimi į Kremliaus režimo karstą. Rusijos visuomenė tik numojo ranka, valdžios reputacija krito dar žemiau grindinio, bet versti jos niekas neketina. Rusofašistai vis dar nori laimėti.
Priminsiu, kad link Ukrainos iš Rusijos gilumos juda vis daugiau poligonuose parengtų mobilizuotų rezervistų. Žinome, kad jiems trūksta ginklų. Tie mobilizuotieji, kurie į frontą atvyko pirmieji, ginkluoti tragiškai blogai. Tačiau nenustebčiau, jeigu ta antroji, didesnė rezervistų banga ginkluotės gali turėti ir daugiau. Iš karto pulti jie negalės, dar kurį laiką bus telkiami užfrontėje, ruošiantis vėliau rusų planuojam puolimui. „Čmobikų“ gyvybių kaina rusams jau pavyko stabilizuoti gynybą Luhansko srityje, kaip jie bebūtų prastai parengti ir prastai apginkluoti, ukrainiečiams juos vis tiek reikia mušti, eikvoti artilerijos pajėgas ir patirti gyvosios jėgos nuostolius.
Jeigu rezervistus pavyks bent šiek tiek geriau apginkluoti, jeigu bus papildyti patyrę, bet apdaužyti rusų daliniai, kuriuos išvesti į užnugarį buvo galima tik pakeitus „čmobikais“, gruodį rusai jau gali sutelkti didesnę grupuotę, nei turėjo vasario 24 d.
Aišku ir ukrainiečiai stipresni, geriau parengti ir ginkluoti nei karo pradžioje, bet rusai nevengs mėginti pulti. O ką jiems dar daryti? Nepulti – Kremliui reikštų pasiduoti. Jie jau parodė prie Bachmuto, prie Pavlivkos (prie Vuhledaro), kad net neturėdami iniciatyvos fronte, gali vykdyti puolimą atskiruose taškuose.
Putinas nevyksta į G20 susitikimą, nors, atrodė, Kremlius tuo labai suinteresuotas. Viena iš priežasčių – jis bijosi patirti viešą pažeminimą. Antra, jo buvimas Rusijoje būtinas, nes gali tekti priimti svarbius sprendimus Ukrainos kare, kurie be jo neįmanomi.
Ar tai gali būti grasinimas panaudoti taktinį branduolinį ginklą? Ne, nemanau. Kaip jau sakiau, mano nuomone grasinama dambos susprogdinimu ir/arba masinių raketų ir dronų atakų prieš Ukrainos energetinę sistemą pakartojimu. Juk toks apšaudymas jau kurį laiką nevyksta. Ukrainiečiai sako, kad rusai kaupia raketas masinei atakai, ir dalinai su jais sutikčiau. Dalinai, nes kol kas iš jų negirdėjau teiginio, kad tokia masinė raketų ataka gali būti šantažo korta, siekiant išvesti Chersono grupuotę nesutriuškintą.
Rusams atsitraukus į kairįjį Dnipro krantą, šiame fronto ruože galime sulaukti situacijos, kuri septyniasdešimtaisiais įvyko Izraelio-Arabų kare. Na, tuo metu buvo taika, tačiau arabai sutelkė, įbetonavo toliašaudę artileriją, ir, esant taikai, nuolat apšaudė civilę Izraelio infrastruktūrą. Izraeliečiai atsakinėjo artilerijos ugnimi, tačiau didžiausias krūvis teko jų aviacijai, slopinusiai arabų artileriją. Žinoma, artilerija buvo sovietinę, pridengta sovietinių oro gynybos sistemų ir visam baliui vadovavo daugybė sovietinių instruktorių. Ukrainos atveju aviaciją turėtų agresorius, o HIMARS ir toliašaudė artilerija ugnies pranašumą suteiktų ukrainiečiams.
Dabar belieka laukti, kada Chersonas vėl bus ukrainiečių. Sunku prognozuoti kada, bet man atrodo, kad gana greitai. Tikiuosi, kad viskas vyks lengvuoju būdu, ir, nors rusai išsinešdins be didesnių nuostolių, bus išvengta didesnių civilių ir Ukrainos karių aukų.
Aš labai tikiuosi greitai išgirsti draugo žodžius – aš sveikas ir gyvas. Labai tikiuosi.
Atnaujinta: ukrainiečiai dabar apšaudo Antonovo tilto rajoną, rusai – Mykolajevą. Jeigu apšaudymai bus intensyvūs, vadinasi – jokio nebylaus susitarimo nėra.
Slava Ukraini!
