daug klausimų apie 4 okupuotose (ar dalinai okupuotose) ir aneksuotose Ukrainos srityse (Luhansko, Donecko, Zaporižės ir Chersono) V. Putino įsaku įvestą karo padėtį. Motyvas įvesti – padidėjusi teroristinių Ukrainos organizuojamų išpuolių tikimybė. Tokio punkto įstatyme nėra, ten tik abstrakčiai kalbama apie „kitas grėsmes“, bet Rusijos propagandai buvo per sunku pripažinti, pripažinti, kad Ukraina bombarduoja, apšaudo ir atsiiminėja aneksuotą teritoriją bei Rusijos sritis , tai pasirinko „terorizmą“. Dabar „rusijoje“ yra karo padėtis, bet karo vis dar nėra.
Kam Kremliui to prireikė?
Visų pirma tam, kad būtų galima kiek nuraminti tą rusofašistinę visuomenės dalį, kuri vis labiau kritikuoja režimą dėl pralaimėjimų kare. Putinas jiems parodo, kad „ėmėsi veiksmų“. Kartu su naratyvu „kariaujam prieš visą NATO, prieš visus kolektyvinius Vakarus“ tas leidžia sumažinti pralaimėjimų virtinės fronte sukeltą moralinę žalą.
Antra, tai palengvina civilių gyventojų išgabenimą iš Ukrainos į Rusiją. Žinome, kad jie tą vykdo okupuotose teritorijose nuo pat karo pradžios, dabar turės neva „teisinį“ pagrindą. Kremliui labai rūpi tuos žmones išgabenti, kartais net nelabai aišku, kodėl. Jau vakar prasidėjo banga propagandinių įrašų, kuriuose Chersono gyventojai (arba pasamdyti statistai) pasakoja, kaip juos gražiai priėmė, kokiomis geromis sąlygomis gyvena ir, svarbiausia, KAIP GERAI juos maitina. Apie maitinimą visuose pagal vieną kurpalį sukirptuose siužetuose maitinimo klausimas akcentuojamas kelis kartus. Atrodo, kad jie ten gyvena sanatorijose, ir dar veža į ekskursijas. Turiu nuliūdinti, susigundžiusių „sanatorijos“ nelaukia, teks susidurti su žiauria realybe, kad jie yra niekam nereikalingi, palikti sukiužusioje trobelėje. Šiandien tokie įrašai išplito dar labiau, kaip visada, kryptingai ir tikslinėse auditorijose.
Be abejo, karo padėtis leis sustiprinti civilių kontrolę ir kovą su pasipriešinimu. Iš kitos pusės, ir dabar Rusijos kariuomenė ir represinės tarnybos spjauna į visus įstatymus, okupuotose teritorijose galioja „žmogaus su šautuvu“ įstatymai. Tačiau Kremlius gaus galimybę užčiaupti visus kritikus, nes karo padėtis leis cenzūruoti informaciją, kontroliuoti jos publikavimą ir sklaidą ir likusioje Rusijos dalyje.
Dar vienas karo padėties privalumas, kad Rusija galės paimti tiek piliečių, tiek juridinių asmenų turtą. Jau anksčiau esu rašęs, kad mobilizuotųjų „čmobikų“ nebus kuo pervežti, reikės transporto ir jų aprūpinimui fronte. Dabar Kremliui atsirišo rankos pasisemti automobilių ir kitos technikos iš civilinės sferos. Bus galima pasiimti ir reikalingus pastatus, naudoti kitą reikalingą infrastruktūrą.
Tolimesnės karo prognozės
Prie karo padėties gali pradėti pratintis ir kitų Rusijos regionų gyventojai, jiems duota šiek tiek laiko tam emociškai nusiteikti. Paklausė, ar mano nuomone tai nereiškia, kad Rusija ketina išgabenti dalį gyventojų, palikti Chersoną ir išvesti pajėgas iš dešiniojo Dnipro kranto, o paskui čia panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Ne, aš taip nemanau. Teoriškai įmanoma, kad bus panaudotas cheminis ginklas, ar sukelta katastrofa užliejant čia esančią teritoriją, tuo apkaltinant ukrainiečius, bet man tokia galimybė kol kas atrodo mažai tikėtina.
Kol kas neaišku, ar rusai gins Chersoną iš visų jėgų ar, atvirkščiai, greitai ims ir pasitrauks. Toks pasitraukimas būtų labai naudingas ukrainiečiams, bet Rusijos karinė vadovybė pripažįsta, kad atsilaikyti čia gali ir nebepavykti. Vakar tą asmeniškai pripažino naujasis „maršalas Žukovas“, t.y. „specialiajai karinei operacijai“ vadovauti paskirtas armijos generolas S. Surovikinas.
Šiandien rusofašistai su nerimu stebi telkiamas Ukrainos pajėgas Chersono ir Zaporižės kryptyse. Tačiau atsitrauks jie dešiniojo kranto ar ne priklausys nuo ukrainiečių puolimo. Po pietų paniką pakeitė atodūsiai, kad pavyko apsiginti ir prie Chersono, ir atmušti desantą prie Zaporižės AES. Vakare bus aiškiau, ar ukrainiečiams pavyko ką nors pasiekti, bet panašu kad rusai vėl atsispyrė pasiremdami stipria artilerijos ugnimi ir aviacijos smūgiais.
Be abejo, šiandien vėl apšaudė civilius ir energetinę infrastruktūrą. Niekas nežino, ką atneš rytojus, bet labai svarbu, kiek sugebės pasiekti ukrainiečiai per mėnesį -pusantro. Vakarų karinė pagalba vis didėja, iniciatyvą išlaiko ukrainiečiai.
Slava Ukraini!
