Fronte padėtis ta pati. Nors rusai šiandien kiek aktyvesni, bet jokių didesnių pasikeitimų nėra.
Be abejo, visi girdėjote apie dronų atakas prieš taikinius Kryme. Vėl buvo atakuotas Juodosios jūros laivyno štabas okupuotame Sevastopolyje. Karine prasme nieko ypatingo, o štai politine ir moraline – antausis toks skambus, kad aidės dar ilgai.
Rusai tuoj pat pademonstravo kažkokį vyrioką su ištatuiruotu satanistiniu užrašu ant nugaros ir antpečiu, primenančiu vokišką iš antro pasaulinio karo laikų. Tiesą sakant, atidžiau neįsižiūrėjau, nes kas ten ištatuiruota man jokio skirtumo. Esmė tame, kad sakosi vyrioką sulaikę po to, kai šis paleido droną. Bet scenaristo sukurtas dialogas ir suvaidinta scena buvo kaip iš sovietinės agitbrigados. Sulaikytasis visai nepriminė ukrainiečio patrioto, o buvo panašus į kelsi kartus teistą nusikaltėlį iš vietinės kolonijos. Mūsiškai tokia įstaiga šiandien vadinama pataisos namais, žmonės paprastai sako – kalėjimas. Mano akimis žiūrint – eilinė pigi propagandinė klastotė. Po tokių „sulaikymų“ daugiau nebūna jokios informacijos, jokių bylų ir jokių teismų. Tiesiog momentinė akcija Rusijos piliečių muilinimui.
O rusofašistai su viltimi dalinasi dar viena žinia – šiandienine Rusijos agresijos (ne gynybos) ministro S. Šoigu kalba apie nacizmą „pribaltikoje“. „Pribaltika“ – tai mes su jumis, kartu su estais ir latviais. Kalbą ministras rėžė Pirmajame tarptautiniame antinacistiniame kongrese. Kaip skamba šio kongreso pavadinimas! Tarsi atplaukęs tiesiai iš Stalino laikų. Prisipažinsiu, aš labai nustebęs dėl to akcento į kovą su menamu nacizmu, nes tokia ideologija yra labai ribota, su ja apmulkinsi tik labai siaurą auditoriją, o ir galimybės suregzti nors kiek panašią į tiesą istoriją yra ribotos.
Bet grįžkim prie Baltijos valstybių. Pasak Šoigu, Estijoje ir Latvijoje tradicija tapo SS legiono maršai gatvėmis, o karo nusikaltėliams statomi paminklai. Lietuvos gatvėse vis dažniau atvirai skamba nacistiniai lozungai. Čia aš vos neapsiverkiau. Kaip istorikas negalėjau neįvertinti ministro istorinių žinių. Na, tiksliau tų, kurie rašė jam kalbą. Žino, matote, kad Lietuvoje SS legiono nebuvo. Lietuviai tarnauti nacistinei Vokietijai neketino, lietuviai norėjo ginti Lietuvą nuo artėjančių sovietų. Vos neapsiverkiau ir dėl to, kad maluosi iš miesto į miestą, vaikštau gatvėmis, o nacistinio lozungo negirdėjau nė vieno. Arba man kažkas su klausa, arba Šoigu meluoja.
Įdomiausia, kaip tą priima rusofašistų visuomenė. Su viltimi, kad dabar tai jau bus karas „pribaltikoje“. Jiems niekada neužteks. Kol Rusija ir rusai neišaugs iš užpraeito šimtmečio imperinio mąstymo ir neišmėš post sovietinio mėšlo iš savo galvų, nieko gero nebus. Visgi gerai, kad kare kariauja (ir žūsta) būtent šios visuomenės dalies atstovai. Jaunimas ir protingesni visaip stengiasi išsisukti nuo karo. Jam pasibaigus, rusofašistų bus ne viena dešimtimi tūkstančių mažiau.
Slava Ukraini!
