Rusofašistai metines pasitinka su nuleistomis nosimis, tokių liūdnų nuotaikų pas juos dar nebuvo net po sėkmingų Ukrainos pajėgų kontrpuolimų. Keikia valdžią, patį Putiną ir jo „karvedžius“, neramiai žiūri į ramius Vakarų pranešimus apie paramą, spjaudosi dėl Kinijos „taikos pasiūlymo“.
Štai pirmi „lenkiški“ tankai „Leopard 2“ jau Ukrainoje. Jie nedelsiant bus panaudoti suformuotų naujų brigadų tankistų rengimui.
Pas rusus užfrontėje irgi pasirodė nauja technika. Na, ne visai nauja, tiki iki šiol nematyta – šarvuoti transporteriai BTR-50. Jie nurašyti iš Rusijos armijos ginkluotės jau prieš 30 metų. Net nežinau, iš kokio užkaborio juos ištraukė. Keli vienetai. Nes daugiau nėra, o kiekviena šarvuota mašina reikalinga – naujų gamyba akivaizdžiai šlubuoja. Visomis trimis kojomis.
Rusijos pajėgos toliau puola prie Bachmuto. „Vagneriai“ užima dar vieną kaimą, bet džiaugsmo nesijaučia. Nes toliau yra dar kaimai, kuriuos teks šturmuoti, guldant savo galvas. Padėtis išlieka sunki. Abiejų pusių nuostoliai dideli.
Rusams belieka šiąnakt ar artimiausiomis dienomis apšaudyti Ukrainos užnugarį raketomis ir iranietiškais bepiločiais. Kad „atkeršyti“ tautai, kurios neįveikia mūšio lauke, griaunant jos energetinę sistemą ir žudant civilius.
Baltarusijoje vis dar ramu. Pasigirdo kalbos (ne pirmą kartą), kad Rusija rengia provokaciją, turinčią priversti baltarusius į karą prieš Ukrainą. Tokios kalbos girdėjosi ne kartą, bet taip ir nepasitvirtino. Mano nuomone, provokacija bus surengta tik tada, kai Lukašenka bus priverstas arba įkalbintas prisidėti prie agresijos atvirai. Jo retorika šiuo metu tokia įdomesnė, bet būčiau linkęs manyti, kad į Ukrainą jisai artimiausiu metu neis. Ypač mažai tikėtina šiomis dienomis, nes Lukašenka žūt būt nori nuskristi į Kiniją susitikti su prezidentu Xi. Sakyčiau pavojinga kelionė, gali kur nors pakeliui nukristi.
Šiandien Lukašenka pasveikino Estiją su 105-osiomis nepriklausomybės metinėmis. Tie jo kasdieniai sveikinimai primena nejauną žmogų, rašinėjantį feisbuke sveikinimus iš matymo pažįstamiems žmonėms, kurie jo paskyros net nemato ir apie ją nežino. Lietuvos, beje, vasario 16-ąją nepasveikino.
Kinija pasiūlė „taikos planą“, kuriame yra tik bendros frazės. Ir nėra jokių grasinimų Vakarams, apie kuriuos kalbėjo Lukašenka. Arba jis kažko nesuprato, arba kinai dar kažką pasakys. Prognozuoti Kiniją labai sunku. Prieš kokius 5 metus juos dar buvo galima daugmaž suprasti. Šiandien tikri kinų ketinimai ir mintys yra už geležinės sienos, juos „nuskaityti“ yra beveik neįmanoma. Bet laikui bėgant paaiškės.
Kelios dienos vėl padidėjęs šalia Taivano skraidančių lėktuvų skaičius (užvakar 5, vakar – 13, šiandien – 37), o plaukiojančių laivų skaičius išlieka stabiliai nedidelis (apie 3). Kaip ir anksčiau manau, kad tai susiję su orais ir pratybų užduotimis, o ne su pasirengimu kokiai nors provokacijai ar agresijai. Bet reikia žiūrėti.
Kremlius labai nori derybų ir sau palankios sutarties. Vis bando ir bando įkalbėti Ukrainą ir Vakarus sėsti prie derybų stalo. Štai ir kinai pasisiūlė tapti tarpininku, tariantis dėl derybų.
Bet visi supranta, kaip tai būtų naudinga Kremliui, ir į tuščias kalbas nei Ukraina, nei Vakarai nesileis. Jokių Rusijai naudingų derybų ir susitarimų nebus.
Karas toli gražu nelaimėtas, rusai dar turi parako ir piktos valios. Bet ukrainiečiai pamažu pradeda atsiiminėti iniciatyvą, ir Kremliui saldu nebus.
Slava Ukraini!
