Vasariški orai džiugina daugelį, tačiau šoktelėjus termometrų stulpeliams, karštis gali tapti labai pavojingas.
„Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad net sveikiausi žmonės karštomis dienomis gali patirti perkaitimą, saulės smūgį, dehidrataciją bei širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus. Šiomis dienomis karščio ypatingai turėtų saugotis senjorai ir vaikai.
Rizika vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms
„Karštis ypač veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ir sergančius lėtinėmis ligomis. Pavyzdžiui, vaiko kūno temperatūra gali pakilti nuo 3 iki 5 kartų greičiau nei suaugusiojo. Mažų vaikų organizmas sunkiau prisitaiko prie temperatūros pokyčių, todėl sušilęs kūnas atvėsta kur kas lėčiau, o prakaituodami jie netenka daug skysčių ir druskų“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Vyresnio amžiaus žmonių termoreguliacijos sistema taip pat pamažu sutrinka, tampa mažiau aktyvi, be to, jie neretai serga lėtinėmis ligomis ir vartoja medikamentus, kurie didina dehidratacijos riziką. Didesnį dėmesį sveikatai svarbu skirti ir vartojantiems raminamuosius, šlapimą varančius ar kraujospūdį mažinančius vaistus.
Apkrova širdžiai
„Esant karščiams mūsų organizmas stengiasi savarankiškai atvėsti, todėl išsiplėčia kraujagyslės, sumažėja kraujo spaudimas, padažnėja pulsas. Dėl šių organizmo reakcijų pradedama gausiau prakaituoti, žmogus gali jausti didesnį silpnumą, gali patinti rankos ar kojos“, – pasakoja T. Gečienė bei atskleidžia, kaip karštis tiesiogiai veikia širdies darbą.
Ji paaiškina, kad dėl karščio gali pradėti trūkti deguonies, o jeigu vartojama per mažai skysčių, tirštėja kraujas, todėl kartu padidėja kraujo krešulių susidarymo tikimybė. Tokie kraujotakos sutrikimai pavojingi, nes susidarę trombai yra viena dažniausių insulto ir infarkto priežasčių.
Pajutus širdies ritmo sutrikimus, stiprų galvos skausmą ar svaigimą, skausmą krūtinės srityje, vaistininkė pataria kuo greičiau eiti į pavėsį, atsigerti vandens, o simptomams nepraeinant, kreiptis į medikus.
Kaip pasirūpinti sveikata per karščius?
Neretai esant dideliam karščiui žmonės skundžiasi didesne apatija, nuovargiu tačiau šie pojūčiai gali pasireikšti ne tik dėl to, kad karšta, tačiau ir dėl elektrolitų disbalanso bei pagrindinių mineralų trūkumo.
„Karštą dieną pagausėja prakaitavimas, o kartu su juo pasišalina ir naudingi mikroelementai – kalis, magnis, kurie svarbūs širdies veiklai. Jeigu trūksta šių elementų, gali sutrikti širdies ritmas, pradeda varginti nuovargis, naktį kankina raumenų trūkčiojimas, mėšlungis, atsiranda širdies permušimai, galvos svaigimas, padidėja nervingumas, pablogėja apetitas“, – sako T. Gečienė.
Karštą dieną vaistininkė rekomenduoja vengti skysčių su kofeinu, cukrumi ir saldikliais, nes šie tik skatina dar didesnį skysčių išsiskyrimą. Geriausia rinktis negazuotą mineralinį vandenį. Reikėtų nelaukti kol pajusite troškulį, o skysčius gurkšnoti nuolat. Taip pat patariama papildomai vartoti elektrolitų tirpalus.
Norint apsisaugoti nuo perkaitimo, per karščius reikėtų atsisakyti ir intensyvios fizinės veiklos, todėl sodo darbus geriau atlikti anksti ryte ar vakare, stengtis nepervargti, dirbti lėčiau, vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 16 val. Karštomis dienomis, jeigu nėra būtinybės, reikėtų mažiau laiko leisti automobilyje už vairo, nes karštis gali sutrikdyti reakciją ir dėmesingumą.
