Vasarą galvos skausmą dažnai siejame su nuovargiu, stresu, hormonų svyravimais ar pasikeitusiu dienos ritmu. Vis dėlto karštomis dienomis viena dažniausių jo priežasčių yra paprastesnė – organizmui ima trūkti skysčių ir elektrolitų. Specialistai primena, kad tokio skausmo nereikėtų ignoruoti, ypač jei jis atsiranda po buvimo saulėje, aktyvesnės dienos ar ilgesnio laiko be vandens.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, vasarą galvos skausmą dažniausiai sukelia skysčių trūkumas ir perkaitimas, tačiau stresas taip pat gali sustiprinti nemalonius pojūčius.
„Karštis skatina prakaitavimą, todėl organizmas netenka ne tik vandens, bet ir elektrolitų. Dėl to gali atsirasti galvos skausmas, silpnumas, svaigimas. Vis dėlto nereikėtų nuvertinti ir streso – vasarą jis gali sustiprėti dėl prastesnio miego, pakeisto dienos režimo, karščio ir bendro nuovargio“, – sako vaistininkė.
Pirmieji ženklai – ne tik troškulys
Dehidratacija ne visada prasideda staiga. Pirmiausia žmogus gali pajusti troškulį, burnos sausumą, galvos skausmą, svaigulį, nuovargį ar silpnumą. Taip pat gali sumažėti šlapinimasis, o šlapimas tapti tamsesnis nei įprastai.
Vaistininkės teigimu, kartais žmogus pats gali gana nesunkiai įtarti, kad galvos skausmą sukėlė būtent skysčių trūkumas. Ypač jei skausmas prasidėjo po buvimo saulėje, aktyvesnės dienos lauke ar ilgesnio laiko, kai buvo geriama per mažai vandens.
„Jeigu galvos skausmą lydi troškulys, mieguistumas, nuovargis, o savijauta pagerėja pailsėjus pavėsyje ir išgėrus vandens, tikėtina, kad priežastis gali būti dehidratacija. Tokiu atveju svarbu ne tik atsigerti, bet ir leisti organizmui atvėsti“, – aiškina L. Vanagaitė.
Karštis – papildomas krūvis organizmui
Net ir pakankamai geriant vandens, pats karštis kai kuriems žmonėms gali tapti galvos skausmo provokatoriumi. Aukšta temperatūra plečia kraujagysles, didina skysčių netekimą, o jautresniems žmonėms gali išprovokuoti ir migrenos priepuolį.
Pasak vaistininkės, karštomis dienomis dažnai kartojamos tos pačios klaidos: žmonės geria per mažai vandens, daug laiko praleidžia tiesioginėje saulėje, vartoja per daug kavos ar alkoholio, intensyviai sportuoja karščiausiu paros metu. Taip pat dažnai pamirštami elektrolitai, nors gausiai prakaituojant vien vandens gali nepakakti.
„Svarbūs abu dalykai – ir vanduo, ir elektrolitai. Vanduo būtinas hidratacijai, tačiau prakaituodami netenkame ir natrio, kalio, magnio. Jei žmogus daug prakaituoja, aktyviai juda ar ilgai būna karštyje, vien vandens kartais gali būti per mažai“, – pažymi ji.
Vietoje kavos puodelio
Vasarą dalis žmonių troškulį malšina kava ar itin šaltais gėrimais. Pasak vaistininkės, nedideli kavos kiekiai daugeliui žmonių nepakenkia, tačiau per didelis kofeino vartojimas jautresniems gali paskatinti skysčių netekimą ar net išprovokuoti galvos skausmą.
„Labai šalti gėrimai trumpam atgaivina, tačiau kai kuriems žmonėms gali sukelti staigų galvos skausmą. Dažniausiai jis greitai praeina, bet tai ženklas, kad organizmas į tokį staigų temperatūros pokytį sureagavo jautriai“, – sako L. Vanagaitė.
Karštomis dienomis vietoj dar vieno kavos puodelio ji pataria dažniau rinktis vandenį su citrina, mineralinį vandenį, elektrolitų gėrimus ar nesaldintą arbatą. Skysčių balansą gali padėti palaikyti ir daug vandens turintys vaisiai bei daržovės, pavyzdžiui, arbūzai ar agurkai.
Kada galvos skausmas – pavojaus signalas?
Nors dažnu atveju vasarą galvos skausmas praeina pailsėjus, atsivėsinus ir atsigėrus skysčių, kai kurių simptomų ignoruoti nereikėtų. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei skausmas yra labai stiprus ir staigus, atsiranda karščiavimas, galvos svaigimas, pykinimas ar vėmimas, sutrinka regėjimas, kalba, jaučiamas rankų ar kojų silpnumas arba neįprastas mieguistumas.
„Galvos skausmas vasarą dažnai būna susijęs su karščiu, skysčių trūkumu ar pervargimu, bet jei atsiranda neįprastų simptomų, delsti nereikėtų“, – pabrėžia „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
