Nuosavas būstas – viena svarbiausių jaunimo svajonių, tačiau ją įgyvendinti tampa vis sunkiau. Aukštos nuomos kainos, augančios pragyvenimo išlaidos ir dar tik besiformuojančios santaupos dažnam jaunam žmogui atitolina pirmojo būsto įsigijimą.
Kaip sukaupti pradiniam įnašui ir išvengti dažniausių klaidų, pataria „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas Darius Burdaitis.
Vis dėlto susidomėjimas nuosavu būstu nemažėja: „Citadele“ banko duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį penktadalis būsto paskolų buvo suteikta 21–28 m. amžiaus klientams.
Remiantis 2024 m. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos jaunimas tėvų namus palieka vidutiniškai 24,2 metų amžiaus – anksčiau nei Latvijoje (26,6 m.), bet vėliau nei Estijoje (22,8 m.). Ankstesnis savarankiško gyvenimo pradėjimas dažnai reiškia ir ankstesnį sprendimą investuoti į nuosavą būstą, tačiau finansiniai iššūkiai vis dar yra dažna kliūtis.
„Įdomu tai, kad pusė 21–28 m. būsto paskolų gavėjų gyvena vieni, apie 30 proc. – yra susituokę, o likusieji gyvena su partneriu. Nors amžiaus grupė ta pati, būsto įsigijimo sprendimai gali labai skirtis priklausomai nuo gyvenimo būdo ir santykių statuso“, – sako D. Burdaitis.
Tai rodo, kad, nepaisant iššūkių, jaunieji pirkėjai aktyviai siekia finansinės nepriklausomybės – ir tai atsispindi jų NT pasirinkimuose.
Ką renkasi jaunesni pirkėjai?
Butai – populiariausias pasirinkimas: juos įsigyja didžioji dauguma (87 proc.) jaunesnių pirkėjų, o namus ar sklypus – atitinkamai 8 ir 4 proc.
„Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos jaunimas renkasi pirmąjį būstą, yra kaina, vieta ir aplinka. Techninė būklė ir išvaizda dažnai nėra lemiantis veiksnys – dauguma yra pasirengę patys atlikti remontą, jei tik būstas yra patogioje vietoje. Tai dažnai yra pagrindinis sprendimą lemiantis kriterijus – jei žmogus pasirenka konkrečią gyvenvietę, jis šio sprendimo retai atsisako“, – aiškina D. Burdaitis.
Be to, auga reikalavimai gyvenimo kokybei – jaunesni pirkėjai, rinkdamiesi naują gyvenamąją vietą, itin vertina žaliąsias zonas, vaikų žaidimų aikšteles, dviračių saugyklas ir draugišką kaimynystę. Naujos ar renovuotos statybos butai tampa vis populiaresni, nes jie siūlo pusiausvyrą tarp gyvenimo kokybės ir finansinių galimybių.
Ketvirtadalis jaunimo perka būstą, kurio vertė – iki 50 tūkst. Eur, beveik pusė – iki 100 tūkst. Eur, o apie penktadalis pasirengę mokėti per 100 tūkst. Eur, jei būstas atitinka poreikius.
Pagalba jaunimui įsigyjant būstą
D. Burdaičio teigimu, 15 proc. pradinio įnašo reikalavimas šioms sumoms gali būti didelė finansinė našta, ypač jaunimui, kuris dar tik pradeda kaupti santaupas. Todėl Lietuvos bankas neseniai pateikė siūlymus sumažinti pradinio įnašo kartelę pirmojo būsto pirkėjams.
„Tai gali tapti tikru proveržiu tiems, kurie dar tik pradeda dirbti ir kaupti santaupas – mažesnis pradinio įnašo reikalavimas leistų lengviau gauti paskolą ir investuoti į savo pirmąjį būstą“, – vertina „Citadele“ banko Lietuvos filialo vadovas.
Nors tai – tik siūlymų stadijoje, Lietuvoje egzistuoja paramos mechanizmas, galintis padėti reikšmingai sumažinti pradinio įnašo naštą. Norintiems įsigyti pirmąjį būstą, valstybė siūlo finansinę paramą – būsto paskolos subsidiją jaunoms šeimoms.
Ji gali siekti nuo 15 iki 30 proc. paskolos sumos, priklausomai nuo vaikų skaičiaus. Parama skirta iki 36 metų amžiaus sutuoktiniams arba vienam iš tėvų/globėjų, o jei šeimoje auga trys ar daugiau vaikų, parama gali būti teikiama net iki 40 metų. Parama skirta būstui regionuose – ji gali padėti greičiau persikelti iš nuomos į nuosavą būstą.
6 žingsniai į nuosavą būstą
D. Burdaitis atkreipia dėmesį, kad ne visos jaunos šeimos gali pretenduoti į šią paramos priemonę, todėl svarbu nuo pat pradžių planuoti ir kaupti pradiniam įnašui savarankiškai. Ekspertas išskyrė esminius patarimus, kurie gali padėti:
Automatizuokite taupymą: nustatykite automatinį pervedimą, pavyzdžiui, 10–15 proc. atlyginimo, į atskirą taupymo sąskaitą vos jį gavę.
Išnaudokite finansines priemones, kurios „dirba už jus“: taupymo įrankiai su automatiniais suapvalinimais ar indėliai su palūkanomis leidžia santaupoms augti be papildomų pastangų. Pavyzdžiui, skaitmeninės „taupyklės“ gali pervesti kelis eurus į santaupų sąskaitą kiekvieno pirkimo metu.
Pradėkite investuoti mažomis sumomis: reguliariai atidėkite po keliolika ar keliasdešimt eurų per mėnesį ir investuokite į paprastus, plačiai diversifikuotus fondus. Tokios nedidelės, bet nuoseklios investicijos per kelerius metus gali gerokai padidinti santaupas.
Planuokite didesnius pirkinius iš anksto: vietoj impulsyvių išlaidų palaukite akcijų sezono („Juodasis penktadienis”, sezono išpardavimai), kad sutaupytumėte didesnes sumas pirkiniams, kurių tikrai reikia, o skirtumą perveskite į santaupas.
Didinkite pajamas, o ne tik mažinkite išlaidas: parduokite nebereikalingus daiktus, imkitės laisvai samdomų projektų, sezoninių darbų ar veiklų, kurios generuoja papildomų lėšų, pavyzdžiui, panaudokite turimas žinias kursams ar konsultacijoms.
Tikslingai nukreipkite gautas premijas ar papildomas pajamas: vietoj impulsyvaus išleidimo šventėms ar kelionėms, bent dalį jų nukreipkite tiesiai į pradinio įnašo fondą.
