Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologė dr. Indrė Gečaitė „Valstiečių laikraščiui“ pasakoja apie lietingą vasarą ir rudenį, Vėlinių orus ir žiemą be sniego.
Lietinga vasara ir lietingas ruduo Lietuvoje – klimato kaitos pasekmė?
Iš tiesų šią vasarą ir rudenį pliaupė lietūs. Tokio lietingo rugsėjo kai kuriose Lietuvos dalyse, pavyzdžiui, Panevėžyje, Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, nėra buvę 50 metų. Vakariniuose rajonuose pirmasis rudens mėnuo taip pat buvo rekordiškai lietingas.
Visa tai susiję su ciklonine veikla, nes į mūsų kraštą ateina labai daug ciklonų, kurie atneša lietų. Be abejo, tai ir klimato kaitos pasekmė – jam šylant atmosfera sugeba išlaikyti daugiau drėgmės. Apskaičiuota, kad temperatūrai pakilus vienu laipsniu atmosferos drėgmės išlaikymo geba padidėja 7 proc. Kuo daugiau kyla temperatūra, tuo daugiau išgarinama vandens, drėgmės prisikaupia atmosferoje ir kartu su bendru oro srautu ji pasiekia mus. Pastaraisiais mėnesiais daugiausiai iš vakarų ir šiaurės vakarų ateinantys ciklonai mums atnešė lietų.
Klimatas mūsų kraštuose pasidarė labai banguotas – gali iškristi itin daug kritulių per vieną valandą, dieną ar mėnesį, o vėliau prasidėti sausas laikotarpis. Prognozuojama, kad lapkritis bus sausesnis. Žinoma, lietaus sulauksime, bet kur kas mažiau. Remiantis prognostinių modulių duomenimis, tikėtinas šiltesnis nei įprasta gruodis – bent jau vienu laipsniu. Sniego, ko gero, bus labai nedaug, daugiau gausime lietaus.
Kokie orai laukia per Vėlines – merks lietūs ar bus šalta?
Vėlinių savaitę prognozuojama šiek tiek mažiau kritulių, nei įprasta. Kol kas mūsų skaičiavimai rodo, kad pirmoji lapkričio savaitė bus įprasta Lietuvai, laikysis apie 4 laipsnius šilumos. Žinoma, tai priklauso ir nuo regiono – vakariniuose rajonuose truputį šilčiau, rytiniuose – šalčiau. Naktimis pasirodys šaltukas, bet kritulių neturėtų daug būti. Lapkričio 1-oji dar toli, todėl sunku prognozuoti. Kol kas moduliai rodo, kad Vėlinių dienos bus sausesnės, taigi reikia nusiteikti optimistiškai, kad lietaus nebus, o maksimali temperatūra sieks apie 5–6 laipsnius.
Ar galime tikėtis gruodį, ruošdamiesi didžiausioms metų šventėms, sulaukti žiemos? Ar iš viso jos sulauksime?
Manau, jau atpratome šv. Kalėdas sutikti su sniegu. Apskritai sniego pavidalo kritulių Lietuvoje mažėja ir pati sniego danga išsilaiko labai trumpai. Pastovi sniego danga yra vienas iš rodiklių, kad prasidėjo žiema, tačiau ji pas mus kartais nebesusidaro, todėl net negalime konstatuoti, kad žiema įsibėgėjo. Labai liūdna, bet galiu pasakyti, kad šių metų žiema, kaip matyti iš visų dabartinių požymių, bus panaši į pernykštę. Trumpų atšalimų sulauksime, bet tikėtis, kad tris mėnesius spaus šaltis ir turėsime daug sniego, neverta.
Kokios ateities prognozės Lietuvai – gal tapsime antrąja Italija ar Ispanija?
Tikrai ne. Klimatas priklauso nuo geografinės padėties, o ji nesikeičia. Lietuva yra panašiu atstumu ir nuo tropikų, ir nuo šiaurinio poliaus. Mes esame viduryje – vidutinėse platumose, taigi gauname ir karščio, ir šalčio. Palyginti su 20 amžiaus pabaiga, pas mus daugėja karštų dienų, ypač tropinių karščių. Pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo net dešimt karščio dienų. Tačiau turime ir labai šaltų dienų. Taigi apelsinų tikrai neauginsime, nes jie neatlaikys mūsų, nors ir trumpalaikių, bet kaulus laužančių šalčių. Žinoma, bus ir sniego, tik mažiau, o štai lijundrų dalyje Lietuvos tikrai padaugės. Šiemet, kaip ir pernai žiema bus ledinė.
Dr. Indrę Gečaitę kalbino „Valstiečių laikraščio“ žurnalistė Lijana Cibulskienė
