Seimo rinkimuose vienmandatėse apygardose bus išrinkta pusė Seimo. Istoriniai rinkimų duomenys rodo, kad didžioji dauguma jų būna išrenkama per antrąjį rinkimų turą, nes tam, kad kandidatas būtų išrinktas jau pirmojo balsavimo metu, reikia surinkti rinkėjų balsų daugumą, o tai pavyksta ne visiems kandidatams.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paaiškina, koks skaičius rinkėjų balsų gali nulemti, kad antrojo rinkimų turo vienmandatėje rinkimų apygardoje gali ir neprireikti.
Balsavimo rezultatų nustatymas vienmandatėse rinkimų apygardose reglamentuotas Rinkimų kodekse. Jo nuostata numato, kad išrinktu laikomas daugiausia rinkėjų balsų gavęs kandidatas, kuris surenka ne mažiau kaip vieną penktadalį rinkėjų balsų.
Kitaip tariant, jeigu daugiausiai rinkėjų balsų surinkęs kandidatas gauna 20 proc. rinkėjų balsų skaičiuojant nuo tos konkrečios rinkimų apygardos rinkėjų skaičiaus, jis išrenkamas į Seimą jau pirmajame rinkimų ture.
Pavyzdžiui, jei rinkimų apygardoje yra 35 tūkst. rinkėjų, tai 20 proc. nuo šio skaičiaus yra 7000. Jei daugiausiai balsų surinkęs kandidatas surenka tiek rinkėjų balsų, jis laimi pirmajame ture ir antrasis rinkimų turas toje vienmandatėje rinkimų apygardoje nebėra rengiamas.
Tokiu atveju, jei balsai pasiskirsto ir nė vienam iš kandidatų nepavyksta surinkti įstatyme nustatytos daugumos, lygiai po dviejų savaičių rinkėjai balsuoja antrajame rinkimų ture, kuriame varžosi du pirmojo balsavimo metu daugiausiai balsų surinkę kandidatai.
Ši nuostata galioja nuo 2022 m. rugsėjo, kai įsigaliojo Rinkimų kodeksas.
Iki 2022 m. rugsėjo balsavimo rezultatai buvo nustatomi vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymu, kuris numatė papildomą rinkėjų aktyvumo procento faktorių. Iki 2022-ųjų metų tam, kad kandidatas būtų išrinktas per pirmąjį rinkimų turą, reikėjo, kad rinkimuose dalyvautų ne mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų ir tas kandidatas gautų daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Tačiau taip pat galiojo ir nuostata, kad jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 procentų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų, išrinktu buvo laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
VRK turimi duomenys rodo, kad prieš ketverius metus, 2020 m. Seimo rinkimuose, bendras rinkėjų aktyvumas buvo 47,8 proc. Esant tokiam rinkimų aktyvumui kandidatas pirmame ture būtų buvęs išrinktas, jei už jį būtų balsavę daugiau kaip 23,9 proc. rinkėjų sąraše esančių rinkėjų. Jei rinkėjai būtų rinkimuose dalyvavę dar aktyviau, kandidatui išrinkti pirmajame ture būtų reikėję dar daugiau balsų.
2020 m. Seimo rinkimuose pirmajame ture buvo išrinkti 3 Seimo nariai. Jei dabartinė Rinkimų kodekso nuostata būtų galiojusi 2020 m., pirmajame rinkimų ture būtų išrinkti dar 5 apygardų kandidatai. VRK atlikti skaičiavimai rodo, kad tai būt buvę tie patys kandidatai, kurie buvo išrinkti per antrąjį rinkimų turą.
2004 m. Seimo rinkimuose per pirmąjį turą buvo išrinkti 5 Seimo nariai.
Nuo 2008 m. Seimo rinkimuose pirmame ture išrenkama po 3 Seimo narius.
Vertinant visų šių rinkimų rezultatus, tokiu atveju, jei anuomet būtų galiojusi dabartinė Rinkimų kodekso nuostata dėl rezultatų nustatymo vienmandatėse rinkimų apygardose, pirmajame ture būtų išrinkta 3-6 Seimo nariais (iš skirtingų partijų) daugiau. Visi jie vėliau laimėjo ir antrajame ture.
