Šiandien oficialiai prasideda FIFA Pasaulio taurė – planeta mėnesiui pasiners į didžiausią sporto šventę, kurioje dėl prestižiškiausio trofėjaus kovos ryškiausios futbolo žvaigždės. Tarp jų išvysime ir keturis elitinius futbolininkus, kurių tarptautinės karjeros kelias prasidėjo ne kur kitur, o būtent Lietuvos stadionuose.
Kai Lietuva gavo išskirtinę teisę rengti UEFA Europos vaikinų iki 19 metų futbolo čempionatą, nedaugelis sirgalių galėjo numanyti, kad mūsų šalies aikštynuose rungtyniauja būsimi pasaulinio lygio futbolininkai, vėliau tapę nacionalinių rinktinių lyderiais, UEFA Čempionų lygos nugalėtojais ir didžiųjų Europos klubų žvaigždėmis.
Šis turnyras visiems laikams susiejo Lietuvos stadionus su pasaulio futbolo istorija.
Prancūzijos rinktinės generolas ir istorinis Marijampolės finalas
Tuometis Prancūzijos U19 rinktinės treneris Francis Smerecki savo komandos žaidimą grindė tvirta vidurio linija, kurios pagrindine figūra buvo aštuoniolikmetis Paryžiaus „Saint-Germain“ talentas Adrien Rabiot.
Jaunasis saugas čempionate demonstravo neįtikėtiną brandą, visas penkerias rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje ir tapo tikru komandos žaidimo dirigentu. Prancūzijos žygis baigėsi Marijampolės „Arvi“ futbolo arenoje vykusiame finale prieš Serbiją.
Rungtynės favoritais laikytiems prancūzams susiklostė nesėkmingai. Serbai pelnė vienintelį rungtynių įvartį ir išlaikė persvarą iki finalinio švilpuko. Emocijų nesuvaldęs A. Rabiot 81-ąją minutę užsidirbo geltoną kortelę, o po rungtynių turėjo tenkintis sidabro medaliu.
Finalą stebėjo 6211 žiūrovų, o ši dvikova iki šiol išlieka viena įsimintiniausių Marijampolės futbolo istorijoje – tai iki šiol didžiausią žiūrovų skaičių sutraukusios rungtynės Marijampolės stadione.
Po turnyro A. Rabiot karjera kilo sparčiai. Ilgus metus praleidęs „Paris Saint-Germain“ klube, su kuriuo penkis kartus tapo Prancūzijos čempionu, jis persikėlė į Turino „Juventus“, kur iškovojo Italijos „Serie A“ titulą. Vėliau papildė Marselio „Olympique“ gretas, o 2025 m. persikėlė į „Milan“.
Suaugusiųjų Prancūzijos rinktinėje A. Rabiot tapo vienu svarbiausių vidurio saugų. Reikšmingiausi jo pasiekimai tarptautinėje arenoje – 2021 metų UEFA Tautų lygos titulas ir 2022 metų pasaulio vicečempiono vardas. Šiandien jis vėl pasirengęs siekti didžiausio karjeros trofėjaus.
João Cancelo – Portugalijos „geležinis žmogus“
Kol A. Rabiot dirigavo Prancūzijos žaidimui, Portugalijos rinktinės dešiniajame krašte dominavo Lisabonos „Benfica“ akademijos auklėtinis João Cancelo.
Turnyre jis buvo nepakeičiamas komandos ramstis – visas rungtynes pradėjo startinėje sudėtyje ir aikštėje praleido kiekvieną įmanomą minutę. Lietuvos sirgaliai jo talentą galėjo išvysti ir Marijampolėje vykusiame Iberijos derbyje prieš Ispaniją, kur gynėjas pasižymėjo kovingumu bei užsidirbo geltoną kortelę.
Vėliau Kaune, Dariaus ir Girėno stadione, Portugalija rezultatu 4:2 įveikė Lietuvos rinktinę, o J. Cancelo buvo vienas aktyviausių portugalų žaidėjų.
Profesionaliame futbole jo karjera tapo įspūdinga. Po „Benfica“ sekė etapai „Valencia“, Milano „Inter“, Turino „Juventus“, „Manchester City“, Miuncheno „Bayern“ ir „Barcelona“ klubuose.
Didžiausią pripažinimą jis pelnė „Manchester City“ gretose, kur tris kartus tapo Anglijos čempionu ir buvo renkamas į simbolines sezono rinktines. Vėliau jis persikėlė į Saudo Arabijos „Al-Hilal“, o 2026 metų pradžioje sugrįžo į „Barcelona“ nuomos pagrindais.
Su Portugalijos rinktine J. Cancelo laimėjo UEFA Tautų lygą ir dabar siekia vienintelio dar trūkstamo trofėjaus – pasaulio čempionų titulo.
Bernardo Silvos magija Alytuje
Šiandien Bernardo Silva laikomas vienu talentingiausių ir techniškiausių pasaulio futbolininkų, tačiau 2013 metais jis buvo vos aštuoniolikmetis Portugalijos talentas, vilkėjęs dešimtuoju numeriu pažymėtus marškinėlius.
Ryškiausias jo momentas Lietuvoje įvyko Alytuje vykusiame pusfinalyje prieš Serbiją – 55-ąją minutę Bernardo pelnė įvartį. Atrodė, kad portugalai žengs į finalą Marijampolėje, tačiau serbai išlygino rezultatą, o baudinių serijoje eliminavo Portugalijos rinktinę.
Nepaisant skaudaus pralaimėjimo, Bernardo Silvos talentas neliko nepastebėtas. Netrukus jis persikėlė į „Monaco“, su kuriuo laimėjo Prancūzijos čempionatą ir pasiekė UEFA Čempionų lygos pusfinalį.
Būtent ten atsiskleidęs talentas atvėrė duris į „Manchester City“, kur portugalas tapo viena svarbiausių Pepo Guardiolos komandos figūrų. Su Anglijos klubu jis ne kartą triumfavo „Premier“ lygoje, o karjeros viršūne tapo UEFA Čempionų lygos trofėjus.
Portugalijos rinktinėje Bernardo Silva jau yra sužaidęs daugiau nei šimtą rungtynių ir buvo vienas 2019 metų UEFA Tautų lygos triumfo architektų. Šiame čempionate jis vėl bus vienas pagrindinių Portugalijos vedlių.
Tylusis vartų sargas Rui Silva
Ketvirtasis šios išskirtinės Portugalijos kartos atstovas – vartininkas Rui Silva.
2013 metų čempionate jis priklausė Portugalijos rinktinės sudėčiai, tačiau daugiausia atliko atsarginio vartininko vaidmenį. Tuo metu jis atstovavo „Nacional“ klubui ir tik pradėjo savo kelią profesionaliame futbole.
Nors turnyre ryškiausių antraščių nesusikūrė, būtent šis etapas tapo svarbiu atspirties tašku jo karjeroje.
Vėliau Rui Silva persikėlė į Ispaniją, kur puikiai pasirodė „Granada“ gretose. Dar didesnį pripažinimą pelnė Sevilijos „Betis“ klube, su kuriuo laimėjo Ispanijos Karaliaus taurę. Sėkmingi pasirodymai atvėrė kelią į Lisabonos „Sporting CP“, kur jis tapo vienu svarbiausių komandos žaidėjų.
Puiki forma leido jam išsikovoti vietą tarp Portugalijos rinktinės kandidatų didžiausiems turnyrams, o šiandien jis yra pasirengęs bet kurią akimirką ginti savo šalies vartus.
Lietuvos stadionų pėdsakas pasaulio futbolo istorijoje
Prasidedant FIFA Pasaulio taurei verta prisiminti, kad dalies ryškiausių šių dienų futbolo žvaigždžių tarptautinis kelias prasidėjo būtent Lietuvoje.
Marijampolės, Alytaus ir Kauno stadionuose prieš daugiau nei dešimtmetį rungtyniavo futbolininkai, kurie vėliau tapo Europos grandų lyderiais, Čempionų lygos nugalėtojais ir savo nacionalinių rinktinių simboliais.
2013 metų UEFA Europos U19 čempionatas tapo ne tik svarbiu įvykiu Lietuvos futbolui, bet ir savotišku tramplinu būsimoms pasaulio futbolo žvaigždėms. Šiandien, stebėdami jų pasirodymus didžiausioje pasaulio scenoje, galime prisiminti, kad dalis šios istorijos buvo parašyta ir Lietuvos stadionuose.
