Erkės – itin pavojingos tiek žmonėms, tiek augintiniams. Laboratoriniai tyrimai parodė, kad vieną kartą pasimaitinusios erkės gali išgyventi dar 3–4 metus, o pavasarį šių parazitų aktyvumas sparčiai auga.
Viena baisiausių ligų, kurias augintiniams gali sukelti erkės – babeziozė. Laiku negydoma, ji gali sukelti mirtinas komplikacijas. Kaip teigia KIKA veterinarijos gydytoja Rasa Bičiulaitienė, laiku pastebėjus šios ligos simptomus, augintinį galima išgelbėti, tačiau po erkės įkandimo jį reikia atidžiai stebėti.
Ji aptaria, kokie yra babeziozės simptomai ir kokių prevencinių priemonių imtis, kad augintiniai būtų apsaugoti nuo erkių įkandimų bei jų platinamų ligų.
Pirmieji simptomai – po daugiau nei savaitės
R. Bičiulaitienė pažymi, jog babeziozės atvejai įprastai diagnozuojami vos pradėjus šilti orams – pačioje kovo pradžioje. Šia liga dažniausiai suserga šunys.
„Babeziozė apie save praneša ganėtinai greitai – maždaug po 6–12 dienų nuo erkės įkandimo. Atidūs šeimininkai gali pastebėti, jog gyvūnas tapo apatiškas, vangus, nustoti ėsti ar pradėti vemti bei viduriuoti – tai pirmieji ligos simptomai“, – kaip atpažinti ligą, pasakoja veterinarė.
Ji tęsia, jog babeziozė taip pat neretai pasireiškia karščiavimu, padažnėjusiu kvėpavimu, problemas išduoti gali ir patamsėjusi šlapimo spalva. Visgi, ši liga gali turėti itin rimtų padarinių sveikatai – pažeisti inkstus, kepenis, lemti neurologinius sutrikimus ar netgi nulemti augintinio mirtį.
„Jei gyvūnas elgiasi neįprastai, nedelskite kreiptis į veterinarijos kliniką. Babeziozė ardo raudonuosius kraujo kūnelius, kraujo elementai patenka į šlapimą, tuomet patamsėja jo spalva – jei taip jau nutiko, vadinasi, liga pažengusi, todėl svarbu nuvykti į gydymo įstaigą kuo greičiau. Yrant kraujo kūneliams, ima trūkti deguonies, dėl ko organizme prasideda ir kiti procesai, pažeidžiamos kepenys. Gyvūnui gali prasidėti gelta – pagelsta akių obuoliai, oda. Jei tai pastebėjote, liga itin stipriai pažengusi“, – perspėja R. Bičiulaitienė.
Ji priduria, jog gyvūnai, sirgę babezioze, visam gyvenimui lieka šios ligos nešiotojais, o kitam ligą gali perduoti ir per įkandimą, todėl šeimininkai turi elgtis itin atsakingai, kuomet augintinis susitinka su kitais.
Erkės šiuo metu – alkanos ir itin pavojingos
Veterinarė atkreipia dėmesį, jog šiemet žiema nebuvo itin šalta, įšalas laikėsi neilgai, o kadangi šiuo metu jo iš viso nėra, erkės jau pradeda savo „medžioklę“, nes yra alkanos ir itin pavojingos.
Pirmiausia, R. Bičiulaitienė pataria atkreipti dėmesį į tai, kur vedžiojate savo augintinį: „Jei turite galimybę, venkite miškų, pievų, aukštos žolės. Ypatingai tuomet, jei prieš tai nepasirūpinote augintinio apsauga nuo erkių. Deja, erkės vis dažniau atklysta ir į miestus, jų rasti galime parkuose ar netgi savo balkonuose, todėl atsargiems būti verta.“
„Po kiekvieno pasivaikščiojimo atidžiai apžiūrėkite savo augintinį. Labiausiai erkių pamėgtos vietos yra kaklas, kirkšnys ar pažastys bei kitos vietos, kuriose oda yra plonesnė, tačiau svarbu nuodugniai patikrinti visą augintinio kūną. Jei pamatėte įsisiurbusią erkę, suimkite ją pincetu kuo arčiau odos, o kad ji atsikabintų, rekomenduojama pajudinti į šalis ir lėtai ištraukti, sukant erkę prieš laikrodžio rodyklę. Įkandimo vietą dezinfekuokite spiritiniu tirpalu“, – ką daryti įsisiurbus erkei, atsako ekspertė.
„Turėkite omenyje, kad ištraukti erkę nepakanka – tai ne visuomet apsaugo nuo jų platinamų ligų, todėl atidžiai stebėkite augintinį bent mėnesį laiko“, – pabrėžia R. Bičiulaitienė.
Derinkite skirtingas apsaugos priemones
Veterinarė dalinasi, jog augintinių šeimininkai gali rasti daugybę augintinių apsaugos nuo erkių priemonių, kurios įprastai skirstomos į du tipus: natūralias ir chemines. Ji atkreipia dėmesį, jog pastarosios tinka ne visiems.
„Cheminės priemonės mažų veislių šunims gali būti pavojingos ir netgi daryti įtaką kepenų pakitimams, todėl, pavyzdžiui, jauniems šuniukams ir sveriantiems mažiau nei 2 kg, sergantiems kepenų, inkstų ligomis, turintiems nervinių sutrikimų, besilaukiančioms ar maitinančioms kalėms siūloma rinktis tik natūralias priemones ir derinti jas tarpusavyje.
Bene paveikiausia priemonė, kurią dažnai naudoja ir žmonės – ultragarsiniai pakabukai, kurie yra nekenksmingi nei gamtai, nei žmogui ar gyvūnui. Su jais kartu naudoti galima, pavyzdžiui, eterinius aliejus, kurių kvapas žmonėms gali būti netgi malonus, nes yra sudarytas iš citrusų, tačiau erkėms jis nepatinka ir jas atbaido“, – kokias apsaugos priemones naudoti, pataria R. Bičiulaitienė.
Ji priduria, jog eterinius aliejus galima garinti ir namuose, balkonuose ar terasose, nes jie gali padėti atbaidyti ir kitus parazitus, pavyzdžiui, muses, uodus, o kai kurie kvapai netgi gali turėti teigiamą poveikį žmogaus savijautai.
R. Bičiulaitienė pastebi, jog didesnių veislių augintiniams cheminės priemonės įprastai nėra pavojingos, todėl puikus derinys jų apsaugai – viena atbaidanti ir viena nuodijanti: „Jei naudojate cheminę priemonę, tokią kaip antkaklis, svarbu žinoti, kad jis veikia leisdamas erkei įsisiurbti ir ją nunuodydamas, tačiau jos neatbaido, todėl ant gyvūno kailio erkė gali vaikščioti, jis gali ją parnešti namo. Dėl šios priežasties, rekomenduojama rinktis ir atbaidančią priemonę, pavyzdžiui, ultragarsinį pakabuką.“
Ekspertė apibendrina, jog patikimiausias būdas apsisaugoti nuo erkių yra kompleksiškai naudoti kelias priemones vienu metu ir rekomenduoja 6 lygių apsaugą, kurią sudaro antiparazitiniai antkakliai, pakabukai, lašai, purškalai ir aerozoliai, eteriniai aliejai bei speciali antiparazitinė kosmetika.
„Derindami šias priemones tarpusavyje, maksimaliai sumažinsite tikimybę, jog erkė įsisiurbs į jūsų augintinį ir perduos pavojingą ligą. Jei naudojate cheminę, kartu drąsiai galite rinktis dar iki 5 natūralių priemonių – tai nėra pavojinga augintiniui, tačiau itin veiksminga kovojant su parazitais ir jų platinamomis ligomis“, – pažymi KIKA veterinarijos gydytoja.
