Kviečiame į knygų „Aš esu Vanagas“ ir „Užmirštas desantas“ pristatymą

Balandžio 8 d. kviečiame į Kazlų Rūdos Jurgio Dovydaičio biblioteką. Joje Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas pristatys savo naujausias knygas – „Aš esu Vanagas“ ir „Užmirštas desantas“ pristatymas. Renginio pradžia –  17 val. Nepraleiskite progos iš autoriaus lūpų išgirsti pasakojimų apie tai, kaip buvo kuriamos šios knygos.

Aš esu Vanagas

Knygos siužetas pirmiausia skirtas tiems metams, kurių Vanagas pats nebegalėjo aprašyti. Tai buvo 1950-1957 metai, kuomet jis, kaip ir kiekvienas nepasidavęs partizanas, su ginklu ar be jo, stengėsi kovoti ir kuo ilgiau išsilaikyti laisvės kovotojų gretose. Aprašomos KGB regztos paieškos operacijos, specialių metodų – užminuotų siuntinių, specialių preparatų, agentų smogikų naudojimas. Ištiriamas Vanago 1956 m. spalio 12 d. suėmimo ir kankinimo epizodas, nustatomi penki asmenys galėję dalyvauti brutaliuose kankinimuose. Pasitelkus teisminės medicinos, psichiatrijos, archeologijos, antropologijos, kriminalistikos ekspertus išaiškinamos KGB klastotės. Atskleidžiama asmeninė įkalinto A. Ramanausko dvikova su KGB, kai reikėjo atlaikyti ir bandymus kompromituoti, ir atsispirti melui.
Šiam tyrimui perskaityta ir panaudota dešimt tūkstančių dokumentų lapų.

Į pasakojimą įtraukiama ir iki šiol visai nepelnytai nuošalyje buvusi jo žmonos Birutės Mažeikaitės – Ramanauskienės istorija. Tai padėjo atsakyti į klausimus, kodėl ji 40 dienų nepratarė nei žodžio, ką iš tiesų slėpė abu Ramanauskai. Atskleidžiami ir 1992-2015 m. vestos Ramanausko kankinimo bylos tyrimo užkulisiai.

Istorija įrodo, kad kiekvienas herojus yra iš kūno ir kraujo, su jausmais ir emocijomis, su nevilties akimirkomis ir klystantis. Ir, kad net pasitinkantis savo lemtį iki paskutinės akimirkos gali savais būdais kovoti už tai, kas tuo metu jam buvo svarbiausia – mylimos žmonos ir dukros ateitį. Ir Lietuvą. Tikiuosi, kad perskaitę knygą supras – kaip sunku buvo būti Vanagu…
Kelių šimtų puslapių knyga papildo apie pusantro šimto unikalių nuotraukų, o prieduose skaitytojai ras ir Vanago rašytų straipsnių tekstus, partizaninės veiklos aprašymus, interviu su A. Ramanausko-Vanago dukra.

Užmirštas desantas

Daugelis slaptų Šaltojo karo meto operacijų jau užsimirštos, tačiau tai, kas vyko 1949-1956 metais tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsio rajone Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas šiauriau Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė atpažinti sekimą ir konspiruotis, šifruoti tekstus ir siųsti radiogramas, naudotis slaptaraščiais ir šaudyti iš automatų „Sten“, orientuotis nepažįstamose vietovėse ir naudoti savigynos priemones? Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo į ją įtraukti, ar įsitraukė savo ir ne savo noru. Keliolika iš jų sumokėjo brangiausią kainą – neteko gyvybės. Tačiau, iki šiol mažai žinoma, kokį klastos, dezinformacijos ir melo metodų arsenalą naudojo sovietinė pusė.

Apie autorių