Kybartų ir Eitkūnų miestų kaimynystė

Besklaidant senus laikraščių puslapius nusprendžiau pradėti tęstinę rubriką „Žinutės iš Sūduvos praeities“. Šį kartą ta praeitis sugrąžina mus į 1935-tųjų žiemos pabaigą. Į nepriklausomos Lietuvos laikus, kada mažieji pasienio miesteliai per ištiestos rankos atstumą ribojosi su vokiečių miestais.

Zanavykų Kudirkos Naumiestis savo broliu dvyniu laikė vokišką Širvintos bažnytkaimį. Kybartiečiai puikiai sutarė su prūsais iš Eitkūnų. Tiek vieniems, tiek kitiems ši kaimynystė buvo abipusiai naudinga. Vokiečiai mėgo pirkti lietuviškus lašinius, kumpius, dešras, sviestą, sūrius ir kiaušinius. Savo ruožtu kybartiečiai Eitkūnų miestelio krautuvėse gaudavo įvairiausių vaisių, madingų drabužių, parfumerijos.

Senoje spaudoje rašoma, kad „anksčiau kybartiečiai, kurie norėdavo užsidirbti, versdavosi apelsinų prekyba. Nueidavo į Eitkūnus, iš ten legaliai per sieną kiekvienas asmuo parsinešdavo po tris apelsinus. Juos parduodavo Lietuvoje, uždirbdami nuo kiekvieno apelsino po dešimt centų. Žmogus padaręs per dieną keliolika tokių reisų, užsidirbdavo vieną kitą litą. Atėjus į valdžią Adolfui, sąlygos šiek tiek pasikeitė ir tokie uždarbiai tapo neįmanomi.

Dabar (1935 m.) Kybartuose yra apie 260 bedarbių. Dauguma jų dirba prie viešųjų darbų. Kybartų savivaldybė nemažai rūpinasi darbininkų ir biednuomenės reikalais. Gretimame Virbalio miestelyje prieš kelias savaites buvo apie 250 bedarbių. Beveik visi gavo darbo miškuose, kiti skaldė akmenis.

Apskritai, paprūsėje gyvenimas nebūtų pilnai atvaizduotas, jeigu nepaminėtume to, kas dabar dedasi anoje sienos pusėje, Eitkūnuose.

Plebiscito rezultatais vokiečiai liko labai patenkinti. Kai sužinojo, kad Saro kraštas grįžta prie Vokietijos, visur buvo paskelbta, kaip ir laimėjimo šventė. Tas vokiečių džiaugsmas buvo jaučiamas ir Eitkūnuose.

Čia visose karčiamose ir restoranuose visiems buvo dalinama po bokalą alaus. Krautuvėse žmonės buvo vaišinami nemokama kava. Muzika ir kariškos dainos nesiliovė visą dieną. Viešose užeigos namuose per garsiakalbius skambėjo radijas. Girdėjosi drąsios išdidumo kalbos, per gatves žygiavo kareiviai.

Bet nežiūrint to didelio laimėjimo Eitkūnų gyventojai ramiai traukė būriais į Kybartų stotį ir ugniagesių klubą. Čia jie jausdavosi labai ramūs ir apie jokią politiką negalvodavo.

Dabar Eitkūnuose jau ne tas kas būdavo anksčiau. Anksčiau čia kiekviena parduotuvė buvo pilna prekių, ypač galanterijos ir vaisių. Stačiai ištisais vagonais vos spėdavo vežti, kiek iš ten išnešdavo. O judėjimas per punktą buvo kaip didmiestyje.

Dabar priešingai, gatvėse žmonių niekur nematysi. Krautuvės beveik tuščios. Iš Kybartų pusės jau mažai kas rodosi. Garsiajame restorane „Rusishe Hof“, kur nuolat būdavo pilna, dabar tik vienas Hitlerio plakatas kabo.

Bankai ir ekspedicinės kontoros, kurių čia buvo galybė, beveik visi uždaryti. Kontrabanda buvo visiškai paralyžiuota. Hitlerininkai imasi įvairių priemonių, nevengia ir provokacijų.

Kartą sužinoję, kad vienas jų ūkininkas priima kontrabandą, pasamdė provokatorių. Tas nupirko Kybartų pusėje didoką veršį, atnešė į to ūkininko kiemą ir padėjo. Tai radę iš anksto informuoti žandarai, surašė protokolą. Teismas vargšą ūkininką nubaudė dešimt tūkstančių markių bauda ir du metus kalėjimo.

„Kultūrbandas“ vokiečių pasienyje rodė šiek tiek gyvumo. Kaupiškiuose penkiolika vokiečių įsteigė skyrių. Jų agitatoriui vokiečiui bevažinėjant pasienio vietose, pvz., Vištytyje, Varteliuose norėta įsteigti dar daugiau. Tačiau neatsirado norinčių užsirašyti. Todėl vokiečių propaganda Lietuvos pasienio miesteliuose neduoda beveik jokių vaisių.

Savo ruožtu kybartiečiai minėjo Klaipėdos išlaisvinimo sukaktį. Visas miestas pasipuošė tautinėmis vėliavomis. Gražioje eisenoje su orkestru keli šimtai žmonių žygiavo Antano Smetonos alėja iki pat vokiečių pereinamojo punkto. Orkestro garsai prie sienos sutraukė anos pusės prūselius.

Po to visa eisena patraukė link kino teatro salės „Palas“, kur buvo iškilmingas posėdis ir koncertinė dalis. Gaila, kad rengėjai nepasirūpino didesnėmis patalpomis, nes antra tiek žmonių stovėjo lauke. Koncertinę dalį išpildė šaulių choras. Susirinkimas šventės proga pasiuntė linkėjimus Tautos vadui Valstybės Prezidentui Antanui Smetonai, Klaipėdos krašto gubernatoriui ir visai Šaulių sąjungai. Šventėje dalyvavo virš pora tūkstančių žmonių. Posėdis buvo baigtas tautos himnu.“

 

Tomas Sušinskas

Jums gali patikti

Atsakyti

Jūsų el. paštas nebus skelbiamas.

TAIP PAT SKAITYKITE