Laiko dulkes nubraukus…(17) Projekto vyr. konstruktorė Milda Stonkuvienė

Milda Stonkuvienė-Montvilaitė Kapsuko SKB pradėjo dirbti su pačiomis pirmosiomis darbuotojomis 1960 metais. Jos visos buvo kopijuotojos, tačiau Milda tarp jų buvo išskirtinė – buvo baigusi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės mokyklą ir turėjo nepaprastai išlavintą erdvinę vaizduotę. Vos pradėjusi kopijuoti brėžinius, ji iš karto perprato, kokios formos yra detalė, kaip detalės išsidėsčiusios mechanizmo surinkimo brėžinyje, pradėjo domėtis, kokią funkciją jos atlieka jau pagamintame įrenginyje. Po poros metų Milda tapo gerai dirbančia braižytoja, o netrukus jau dirbo braižytoja-konstruktore, tarsi eksternu peršokdama tarpinius pareigybių etapus.

Nustebino Milda braižybos ir braižomosios geometrijos žinovus atlikusi fasavimo-pakavimo automato M6-OR2-B erdvinę-kinematinę schemą, kokios nesiryžo braižyti kiti SKB specialistai. Gaila, kad negalime jos vaizdo perteikti šitame tekste… 1970 metais ji paskiriama vadovaujančiąja konstruktore.

Kaip dabar pasakoja ji pati, su baltu pavydu stebėdavo savarankiškai dirbančius konstruktorius ir tada tvirtai nusprendė, kad reikia mokytis. 1970 metais įstojo į Kauno Politechnikos instituto mašinų gamybos fakulteto neakivaizdinį skyrių. Čia studijuodama pirmaisiais metais didžiausią dėmesį skyrė aukštosios matematikos kursui, todėl vėliau sudėtingos mašinų gamybos technologijos disciplinos jai problemų nesudarė ir 1975 metais ji sėkmingai apsigynė inžinierės-mechanikės diplomą.1977 metais Milda jau dirbo projekto vyr. konstruktore.

Esant padidėjusiai SKB darbų apimčiai ir turėdama patirties konstruojant valgomųjų ledų fasavimo automatus ji perima iš savo kolegos A. Rutkausko kuriamą ledų briketų fasavimo-pakavimo liniją M6-OLE jau kaip projekto vyr. konstruktorė ir užbaigia paskutinius šio darbo etapus. Prie šios linijos darbavosi konstruktoriai N. Kudrevičienė, N. Paramonova, S. Žiūrys, O. Bieliūnaitė S. Papartienė, Z. Petručenija, V. Kalvanaitė.

Kitas jos sudėtingas darbas buvo linija M6-OLD, skirta fasuoti ir pakuoti ledų briketus į laminuotą foliją bei grūdinti juos šaldymo kameroje. Į linijos sudėtį įėjo fasavimo-pakavimo automatas M6-ARE ir šaldymo kamera M6-OX3-B. Ledų briketo svoris 250 g, linijos našumas 400 kg per valandą. Šios linijos kūrime dalyvavo O. Bieliūnaitė, N. Kudrevičienė, S. Papartienė, N. Paramonova.

Parengė Milda ir įpakavimo automato M6-OZ2-S techninę dokumentaciją. Automatas skirtas ledais užpildytus vaflinius puodelius įvynioti į pergamentą. Prie jo dirbo V. Kalvanaitė, N. Kudrevičienė, N. Paramonova, J.Šolys, S. Žiūrys.

Dar vienas iš jos darbų – komplektas M6-AUD fermentinio sūrio galvas pakuoti į termiškai susitraukiančią plėvelę. Komplektą sudaro vakuumavimo įrenginys M6-AUD/1, pakavimo stalas su sąvaržėlės uždėjimo mechanizmu M6-AUD/2, pakuotės sutraukimo kamera M6-AUD/3 ir besisukantis stalas M6-AUD/4. Komplekto našumas siekia 150-200 pakuočių per valandą, priklausomai nuo jos svorio, kuris gali būti nuo 1,5 kg iki 16 kg. Ruošiant brėžinius dirbo N. Kudrevičienė, B. Katkauskienė, A. Urbanavičienė.

Ruošiant sūrių džiovinimo linijos M6-OLA techninę dokumentaciją Milda projektavo maišelių užvirinimo įrenginį M6-AP3-S.

Užsakovams pageidaujant Mildai teko kurti ir mielių fasavimo-pakavimo automatą M6-AR3-S, skirtą 100 g mielių briketus pakuoti į pergamentą.

1992 metais po SKB privatizavimo išėjusi iš darbo Milda grįžta prie savo jaunystėje puoselėtų svajonių – vėl pradeda tapyti. 2008 metais Marijampolės Kultūros centre surengia pirmąją savo tapybos darbų parodą. Tarsi norėdama atsigriebti už praleistą laiką, ji nepaleisdama iš rankų teptuko ir paletės labai intensyviai tapo. Naujų paveikslų užtenka 2015 metais surengti antrąją darbų parodą. Marijampoliečiai Mildos darbus įvertino įsigydami juos parodose ir miesto dailės parduotuvėse.

Susidomėjusi savo šeimos genealogija Milda pasineria į istorijos studijas ir 2009 metais išleidžia 220 puslapių knygelę „Montvilai. Gentys nuo seniausių laikų iki XX a. pradžios“. Dabar Milda gyvena Vilniuje ir laisvalaikį skiria Lietuvos istorinių knygų skaitymui.

Liusė Sakalauskaitė – patentų ir techninės informacijos skyriaus vedėja

Norėdami skaityti daugiau SKB darbuotojų prisiminimų spauskite čia: „Laiko dulkes nubraukus…“.

Vytauto Karsoko nuotraukos bei nuotraukos iš SKB metraščio

Parengė Ugnė Stanaitė