Liberalų sąjūdis (LS) pritaria parengtam nacionalinio susitarimo dėl švietimo politikos projektui. Liberalų teigimu, susitarimo dėl švietimo projektas parengtas atsižvelgiant į konkrečius finansinius rodiklius ir įsipareigojimus, leistų ateityje vykdyti nuoseklią švietimo politiką bei atspindi liberalų vertybines ir programines nuostatas.
„Susitarime kalbama apie naujos ugdymo kokybės standarto kūrimą. Susitarimo turinys paremtas konkrečiais finansiniais įsipareigojimais. Jame kalbama apie įsipareigojimus labai ženkliai didinti studijų ir mokslo finansavimą, apie biurokratijos mažinimą ir lankstumą švietimo sistemoje bei sistemišką kultūros integravimą į švietimą. Taip pat susitarime pabrėžiamas ir pedagogų darbo sąlygų gerinimas, kalbama apie šios profesijos patrauklumo didinimą, ”, – sako Liberalų sąjūdžio frakcijos narys ir Seimo Ateities komiteto pirmininkas Raimundas Lopata. Jo teigimu, susitarimas nubrėžtų ilgalaikio pokyčio švietime tikslus.
LS Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Kęstutis Šetkus pabrėžia, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo politikos iš pricipo labai svarbus susitarimas, kuriame pirmą kartą atsiranda labai aiškūs finansiniai ir sėkmės apskaičiavimo rodikliai. Jo nuomone, itin svarbus susitarimo punktas – siekis išlaikyti tęstinumą nepriklausomai nuo Vyriausybės sudėties ar cikliškumo, kuris įneštų taip reikalingo stabilumo švietimo sistemoje.
„Švietimo klausimais pirmą kartą vykdomas toks susitarimas, kuriame atsiranda labai aiškūs finansiniai rodikliai, atsiranda labai aiškūs sėkmės išmatavimo rodikliai. Kita vertus, susitarimo projekte yra ir labai naujų gairių ugdymo kokybės gerinimui. Pavyzdžiui, neformaliojo vaikų švietimo krepšelio didinimas ir jo suteikimas vaikams jau nuo 3 metų, ankstyvojo ugdymo prieinamumas visiems vaikams, kas tikrai svarbu ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Taip pat labai svarbios nustatomos gairės aukštajam mokslui ir moksliniams tyrimams – pradedant vienodais minimaliais stojimo į aukštąsias mokyklas reikalavimais, nepriklausomai nuo studijų finansavimo formos ir baigiant baziniu valstybės finansavimu moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Bendrai susitarimo projektu siekiama ne nustatyti prioritetus vienai ar kitai švietimo sričiai, o ieškoti visumos bei vieningos linijos nuo švietimo pradžios iki pasaulinio mokslo siekimo“, – apie susitarimo dėl švietimo politikos projektą sako partijos Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas K. Šetkus.
Teigiamai susitarimo projektą vertina ir prie LS pasiūlymų susitarimui dirbusi Kauno miesto skyriaus pirmininkė Nijolė Putrienė, kuri tikisi, jog kitos politinės partijos pritars susitarimo projektui. Jos teigimu, parengtas projektas dėl švietimo politikos gerinimo atspindi liberalų programines nuostatas ir neprieštarauja kitų politinių partijų vertybėms.
„Suprantame, kad skirtingos partijos turi skirtingas pozicijas ir gal ne viskas susitarime atspindėta, ką norėtųsi visoms politinėms partijoms matyti. Bet tai ir yra susitarimas. Parengtas projektas geras, džiugu, kad jame atsispindi ir daug liberalų vertybinių ir programinių nuostatų: sistemiškas kultūros integravimas į formalųjį ir neformalųjį švietimą, ankstyvojo ugdymo prieinamumo plėtra, neformaliojo vaikų švietimo skatinimas. Taip pat, kas yra ypatingai svarbu – patrauklių sąlygų pedagogams užtikrinimas: biurokratijos jų darbe mažinimas, laisvės patiems spęsti dėl mokymo ir mokymosi būdų ir apimties suteikimas, orių sąlygų pasitraukti iš pedagogo profesijos užtikrinimas. Taip pat susitarime įtvirtintas ir pagalbos mokyklų vadovams paketo atsiradimas. O tai – taip pat viena iš liberalų programinių nuostatų.“, – vardija N. Putrienė. Jos teigimu, tokios priemonės leistų užtikrinti kokybišką švietimą bei populiarintų pedagogo profesiją.
Nacionalinį švietimo politikos susitarimo projektą Seime planuojama pristatyti rugsėjo pradžioje.
Liberalų sąjūdžio inf.
