Šiandien Seime priimtas vadinamasis „Persekiojimo įstatymas“. Tai – Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva padėti smurtą patyrusioms aukoms apsisaugoti nuo smurtautojo persekiojimo.
Remiantis ES Pamatinių teisių agentūros duomenimis, net 74 proc. persekiojimo atvejų nepatenka į teisėsaugos institucijų akiratį. Tačiau persekiojimas tam tikrais atvejais gali būti vykdomas kaip pasiruošimas sunkesniam nusikaltimui, todėl traktuojamas, kaip ypač pavojingas.
„Gilinantis į smurto prieš moteris temą paaiškėjo, kad neturime pakankamos apsaugos nuo persekiojimo. Teko bendrauti su tokios grėsmės aukomis, jų leitmotyvas beveik visada buvo tas pats – ištrūkusios iš smurtinių santykių, moterys patirdavo didžiulį psichologinį spaudimą, nuolatines vyrų pastangas kontaktuoti. Bet kas, kam yra tekę susidurti su persekiojimu, ar matyti artimą žmogų patiriantį tai, žino, kad tai yra viena iš smurto formų, dažnai tampanti įžanga į fizinius smurtinius veiksmus“, – sakė Seimo Pirmininkė, viena iš įstatymo projekto iniciatorių Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Persekiojimo kriminalizavimas leis užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje ir apsaugoti žmonių privatų gyvenimą.
„Įstatymo projektu bus apibrėžta atsakomybė už asmens persekiojimą, siekiant apsaugoti žmogaus teisę į privatų gyvenimą bei laiku užkirsti kelią sunkesniems nusikaltimams” , – kalbėjo po balsavimo Liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Numatyta, kad persekiojantysis asmuo būtų baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba areštu. Už šias veikas asmuo privalės atsakyti tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas, prokuroro reikalavimas arba, jei pradėtas ikiteisminis tyrimas, nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius.
Liberalų sąjūdžio inf.
