Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos siūlomoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis pašalinama neatitiktis ES teisei ir sudaromos prielaidos efektyviau kovoti su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis baudžiamosios teisės priemonėmis.
Pakeitimais siūloma patikslinti Baudžiamojo kodekso straipsnius dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų ir šalia tokių galiojančių kriterijų kaip, pavyzdžiui, tautybė, rasė, lytis ir kiti, kaip savarankiškus kriterijus įtraukti ir odos spalvos bei etninės kilmės kriterijus.
„Norime užtikrinti, jog kiekvienas jaustųsi oriai ir saugiai, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, religijos ar kitų kriterijų, todėl labai svarbu inicijuoti teisinių nuostatų pakeitimus, kurie leistų suderinti nacionalinį reguliavimą su ES teise ir tokiu būdu efektyviau kovoti su homofobija, rasizmu, ksenofobija ar religiniu nepakantumu, ir taip užkirsti kelią priešiškumo bei smurto apraiškoms“, – sako teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Neapykantos kalba ir neapykantos nusikaltimais laikomi tie atvejai, kai neapykanta yra nukreipta į asmenį dėl jo amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.
Šiems Baudžiamojo kodekso pakeitimų siūlymams dar turės pritarti Seimas.
Teisingumo ministerija taip pat artimiausiu metu ketina inicijuoti platesnę diskusiją apie neapykantos kalbos, saviraiškos laisvės ir kritikos ribas bei šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo praktinį taikymą ir jo keitimo poreikį siekiant efektyvesnio kovos su neapykantos apraiškomis modelio.
LR Teisingumo ministerijos inf.
