„Šių dienų ginkluotieji konfliktai, teroro aktai įvyksta tankiai apgyvendintose vietovėse. Nedidelės karinės grupuotės, slapta veikiamos kitų valstybių, siekia sukelti taikios šalies gyventojų paniką ir nepasitikėjimą. Hibridinio konflikto metu civiliai gyventojai vietos valdžiai tampa pirmosiomis aukomis, todėl siekiant suvaldyti konfliktus kariuomenei būtina treniruotis natūralioje aplinkoje – miestuose, gyvenvietėse, kad gyventojai matytų, jaustų ir suprastų Lietuvos karių ryžtą ir pastangas ginant mūsų visų valstybę“, – teigia gegužės mėnesį vyksiančių nacionalinių pratybų „Žaibo kirtis 2017“ vadovas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras.
Lietuvos kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos padaliniai kartu treniruosis neutralizuoti diversines grupes
Pagrindinis pratybų „Žaibo kirtis“ tikslas išlieka toks pats kaip ir praėjusių metų, vykusių Klaipėdoje – treniruoti nacionalines pajėgas vykdyti bendras operacijas su Vidaus reikalų ministerijai pavaldžiais vienetais ir gerinti sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis.
Pagrindiniai pratybų veiksmai šiemet planuojami Marijampolėje ir Vilkaviškyje. Gegužės 2–7 d. miestų gatvėse ir kitose viešose erdvėse bus imituojami įvairaus pobūdžio incidentai, patruliuos kariai, judės karinė technika. Dėl pratybų kai kuriose miestų gatvėse gali būti apribotas eismas, girdimi imitaciniai šūviai. Į juos reaguos Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos ir Greitojo reagavimo pajėgos kartu su Vidaus reikalų ministerijos padaliniais ir kariuomenės remiančiaisiais vienetais. Vilkaviškio ir Marijampolės miestų savivaldybės taip pat bus įtrauktos į
aktyvią veiklą.
Marijampolės ir Vilkaviškio regionuose vyksiančiose pratybose kartu su Lietuvos kariais treniruosis Policijos departamento, Viešojo saugumo tarnybos ir Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovai. Taip pat kartu treniruosis savivaldybių atstovai, ligoninių personalas ir Lietuvos šaulių sąjungos atstovai. Iš viso šiose pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių, apie 500 pareigūnų ir apie 200 civilinių institucijų darbuotojų.
Trečią kartą rengiamų šio tipo pratybų scenarijus sudaromas taip, kad per pratybas būtų galima patikrinti ir įvertinti, kaip greitai ir efektyviai Vidaus reikalų ministerijos institucijos galėtų pasitelkti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacines ir Greitojo reagavimo pajėgas ir kartu neutralizuoti ginkluotas diversines grupuotes, tuo pačiu apsaugoti civilius gyventojus ir jų turtą.
Pratybų metu taip pat bus šaukiami atsargos kariai atvykti į regioninius karo prievolės ir komplektavimo poskyrius sutikslinti asmeninių duomenų.
Gegužės 5 d., pratybų „Žaibo kirtis 2017“ metu, vyks dalinės mobilizacijos pratybos. Karo prievolę administruojantis personalas treniruosis vykdyti mobilizacijos atveju nustatytas užduotis. Pratybų siekiniams įgyvendinti Lietuvoje mokymo tikslais bus steigiama dvylika šaukimo punktų, į kuriuos bus kviečiami atvykti atsargos kariai, 2000–2012 m. atlikę karo tarnybą ir išleisti į atsargą. Šios savaitės pabaigoje planuojama išsiųsti 2 tūkst. šaukimo nurodymų atsargos kariams, kurie nurodytu laiku gegužės 5-ąją turės atvykti į nustatytą regioninį karo prievolės ir komplektavimo poskyrį sutikslinti asmeninių duomenų.
Atsargos kariams yra planuojama suteikti galimybę vėliau – vasarą ir rudenį – sudalyvauti Lietuvos kariuomenės organizuojamuose trijų savaičių trukmės kartotiniuose parengtojo rezervo mokymuose.
„Žaibo kirtis“ – jau trečius metus vykstančios pratybos, kuriose treniruojamos nacionalinės greitojo reagavimo pajėgos, vykdomos bendros su Vidaus reikalų ministerijos pavaldžiais vienetais operacijos, gerinama sąveiką su valstybės civilinėmis institucijomis, taip pat vykdoma dalinė parengtojo rezervo karių mobilizacija.
Apie nacionalines Taikos meto užduočių operacines pajėgas
Taikos metu Lietuvos kariuomenė, vykdydama jai nustatytas užduotis, remia civilines valdžios institucijas ekstremaliųjų situacijų atveju. Šioms užduotims įgyvendinti treniruojamos ir pasitelkiamos Taikos meto užduočių operacinės pajėgos. 2017 m. Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose budi beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš Sausumos pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Karinių oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro Sausumos pajėgų kariai – apie 700 karių iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 m. ir budėti pradėjo nuo 2010 m.
Apie Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgas
Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Šias pajėgas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, taip pat Karinių oro pajėgų ir Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, artilerijos, logistinės ir medicininės paramos vienetų. Šios pajėgos yra pasirengusios veikti per dvi valandas nuo įsakymo gavimo.
Lietuvos kariuomenės inf.
