Augant koronaviruso COVID-19 grėsmei Lietuva nebuvo vienintelė šalis pasaulyje, kurios pirkėjai puolė dideliais kiekiais pirkti makaronus, mėsą bei higienos priemones. Iš pradžių mūsų šalies gyventojai iš lentynų šlavė maisto produktus, tačiau netrukus atsargas ėmė pildyti ne tik namų priežiūros, bet ir daržininkystės bei sodininkystės prekėmis.
Pasaulinė rinkos tyrimų kompanija „Nielsen“ įvertino pirkėjų elgesį per vadinamąją pirmąją koronaviruso paskatintą pirkimo bangą, per parduotuves nusiritusią 9 -ąją metų savaitę (vasario 24–kovo 1 dienomis) bei 10-ąją savaitę (kovo 2–8 dienomis).
Pasak „Nielsen“ vadovės Baltijos šalyse Ilonos Lepp, pirmąją savaitę, palyginti su vidutiniais pirkimais nuo metų pradžios, pirkimai verte Lietuvoje dėl„sprogusios“ maisto paklausos pakilo 8% –daugiausiai Baltijos šalyse (Latvijoje pakilo1%, Estijoje sumažėjo-2%).
TuotarpuantrąjąanalizuotąsavaitęLietuvosprekybostinkluosebendripardavimaivertepadidėjovos 1%, daugiausiai dėl namams skirtų prekių pirkimo. TačiaušiuolaikotarpiupardavimaijauėmėryškiaikiltiLatvijojebeiEstijoje, atitinkamai 7% ir 15%.
„Kol koronavirusas daugiausiai buvo diagnozuojamas Kinijoje, europiečiai gyveno įprastą gyvenimą. Tačiau virusui persimetus į Europą ir artėjant link Lietuvos, o ir pačiai šaliai ėmus taikyti viruso užkardymo sprendimus, pirkėjai žaibiškai pakeitė pirkimo įpročius. Būtent paskutinę vasario savaitę Lietuvoje koronavirusas įgavo realios grėsmės pavidalą: Vyriausybė vasario 26 dieną paskelbė ekstremalią situaciją šalyje, o vasario 28 dieną buvo patvirtintas pirmasis šalyje infekcijos atvejis“, – konstatuoja I. Lepp.
Pradėjo maistu, tęsė daržininkyste
Devintosios šių metų savaitės pardavimų duomenimis, Lietuvos prekybos tinkluose staigiai smuko žaislų (-32%), elektros prietaisų (-29%), raštinės (-19%) ir automobilių reikmenų (-18%) paklausa, tačiau net 34% išaugo ilgo galiojimo maisto produktų, o 10% – asmens priežiūros priemonių pirkimai.
Dešimtąją metų savaitę toliau mažėjo susidomėjimas ne pirmo būtinumo prekėmis, tačiau 32% išaugo namų priežiūros prekių paklausa. Įdomu, kad šiuo metu ypač aktyviai pirktos daržo ir sodo prekės, kurių paklausa išaugo net 3,7 karto – sezoniškumo veiksnys šiai kategorijai kaip ir kasmet turėjo lemiamą reikšmę.
„Per dvi savaites pirkėjai ryškiai pakeitė savo prioritetus ir „nukirpo“ išlaidas pirkiniams, be kurių šiuo sudėtingu metu galėtų apsieiti. Jie išlaidas nukreipė į tas kategorijas, kurios, jei to prireiktų, padėtų patenkinti pačias svarbiausias reikmes“, – sako I. Lepp. Jos teigimu, tuščių lentynų vaizdai kurį laiką buvo neišvengiami, nes kai kurių prekių poreikis vos per paskutinę vasario savaitę išaugo kartais, tačiau prekybos tinklai į tai sureagavo nedelsiant.
„Nielsen“ duomenimis, paskutinę vasario savaitę labiausiai, arba 4,5 karto išaugo ilgiau galiojančių mėsos gaminių, 2,8 karto – ryžių bei grūdų gaminių, 2,9 karto – makaronų paklausa. Nuo makaronų mažai atsiliko miltai, kurių pirkta 2,8 karto daugiau, stengtasi apsirūpinti žuvies ir jūros gėrybių konservais – jų pardavimai šoko 2,1 karto.
Muilo pardavimus COVID-19 grėsmė išaugino 1,9 karto, o tualetinio popieriaus – 1,4 karto.
Pirmąją kovo savaitę buvo jaučiama didelė namų prekių paklausa. Be to, kad dvigubai išaugo maisto ruošimui skirtų riebalų pardavimai, po 1,4 karto padidėjo drabužių skalbiklių, tualetinio muilo bei namų švarinimo priemonių pardavimai. 1,3 karto daugiau nupirkta ir virtuvės rankšluosčių.
Tualetinio popieriaus poreikis kovo pradžioje mažėjo nedaug: prekybos tinkluose fiksuoti 1,2 karto išaugę jo pardavimai.
Makaronų pirkimu aplenkėme ir Italiją, ir Azijos šalis
Koronaviruso plitimo nulemtas pirkėjų elgesys buvo panašus ir Lietuvoje, ir Vietname ar Singapūre. Lietuvos pirkėjai vasario pabaigoje makaronus pirko intensyviau nei spagečiais visame pasaulyje garsėjanti Italija ar specialius lakštinius makaronus plačiai naudojantys Azijos šalių gyventojai.
„2,9 karto išaugusiais makaronų pardavimais Lietuva koronaviruso akivaizdoje aplenkė net Italiją, kur makaronų paklausa padidėjo „tik“ 1,3 karto. Vietnamas, kaip ir Singapūras, taip pat nepavijo Lietuvos – šiose šalyse makaronų pardavimai augo atitinkamai 1,7 ir 1,2 karto. Neabejotina, kad pirkinių krepšeliai buvo intensyviai pildomi prieinamų kainų, plačiai naudojamais ir ilgai galiojančiais maisto produktais“, – teigia I. Lepp.
Įvairioms pasaulio šalims vis aktyviau užsidarant ir skelbiant karantiną, aukso amžių pajus užsakymais jau užversta internetinė prekyba, kuri leis maisto produktų atsargas papildyti be kontakto su pardavėju, o kartu ir mažinant COVID-19 viruso plitimo tikimybę.
Šalies pirkėjai nesitikėjo, kad bus blogai
Vos prieš savaitę iki Vyriausybės kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje gyventojams dar neatrodė, kad situacija taps tokia rimta. Kovo 9-11 dienomis internetu apklausti pirkėjai iš esmės neprognozavo pesimistinio scenarijaus.
„Nielsen“ atliktos apklausos metu 18% respondentų sakė, kad koronaviruso plitimo tikimybė šalies viduje yra aukšta, tačiau po 40% – kad vidutinė ir žema.
„Prieš savaitę beveik du trečdaliai apklaustųjų sakė, kad yra tik šiek tiek susirūpinę dėl koronaviruso. Beveik nėra abejonės, kad šiuo metu gyventojų nuotaikos, atsižvelgiant į Vyriausybės įvestas griežtas priemones ir didėjantį koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičių, jau būtų mažiau optimistinės“, – sako „Nielsen“ vadovė Baltijos šalyse.
Net 57% šalies gyventojų nurodė bent kartą ar kelis kartus per dieną besidomintys koronaviruso naujienomis, pagrindiniu informacijos šaltiniu išlieka televizija. Ją renkasi 63% apklaustųjų, o po 39%– interneto žiniasklaidą ar vietinės spaudos leidinius. „Beveik trečdalis, arba 32% respondentų, apie situaciją sužino naudodamiesi socialiniais tinklais, kurie lieka vienu iš svarbiausių naujienų arba gandų šaltiniu“, – konstatuoja I. Lepp.
Apie „Nielsen“:
„Nielsen“ yra tarptautinė veiklos vertinimo sprendimų bendrovė, tirianti pirkėjų elgesį daugiau nei 100 pasaulio šalių. Žiniasklaidos ir reklamos sričių klientams bendrovė teikia auditorijų matavimo paslaugas, pirkimo segmente vienintelė siūlo pasaulinį plataus vartojimo prekių mažmeninės prekybos vertinimą. Daugiau informacijos apie bendrovę interneto svetainėje www.nielsen.com
